Vagių, kurių tapatybė kol kas nenustatyta, bei jų pagrobtų dviejų karūnų ir karališkojo rutulio šiuo metu ieškoma pasitelkus Interpolą, informavo Švedijos policijos atstovas Stefanas Dangardtas. Pasak jo, pavogti daiktai yra „nacionalinės vertybės“, tad juos būtų „labai sunku parduoti“.
1611 metais pagamintos karūnos, priklaususios karaliui Karoliui IX ir jo žmonai karalienei Kristinai, anksčiau buvo sudėtos į poros kapą, bet vėliau buvo išimtos ir eksponuotos uždaroje vitrinoje Strengneso katedroje, esančioje už 100 km į vakarus nuo Stokholmo.
Karolio IX karūna yra auksinė ir papuošta krištolu bei perlais. Kristinos karūna – mažesnė, bet taip pat pagaminta iš aukso, papuošta brangakmeniais ir perlais.
„Pranešta, kad po apiplėšimo iš bažnyčios motorine valtimi ar vandens motociklu išplaukė keli žmonės. Kalbėjome su liudininkais, bet mus domina visų, ką nors mačiusių, bet kokia kita informacija“, – nurodė jis.
Tomas Rowsellas, pietavęs prie katedros, kur jis ruošiasi ateinantį savaitgalį susituokti, pasakojo dienraščiui „Aftonbladet“, kad matė du vyrus, išbėgusius iš pastato ir nulėkusius prie motorinės valties Melareno ežere.
Vagystė buvo įvykdyta antradienį prieš pat pietus, o nusikaltėlių paieškai policija nedelsdama pasitelkė sraigtasparnius, patrulius ir dresuotus šunis, tačiau visos pastangos kol kas buvo bergždžios, pažymėjo S. Dangardtas.
Panašių vagysčių Švedijoje nutikdavo ir praeityje.
Pavyzdžiui, 2013-aisiais iš Vesteroso katedros buvo pavogtos karaliaus Jono III regalijos. Jos buvo aptiktos po kelių dienų šiukšlių konteineryje prie vieno užmiesčio kelio. Apie karališkų brangenybių buvimo vietą tąsyk pranešė anonimas.
Antradienį įvykdytos vagystės kaltininkams gresia iki šešerių metų kalėjimo už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis.