Vatikanas atvers slaptus popiežiaus Pijaus XII Antrojo pasaulinio karo laikų archyvus

Popiežius Pranciškus nusprendė visiškai išslaptinti slaptus Vatikano archyvus, kurie nušvies šventojo sosto politiką Antrojo pasaulinio karo metais.

Kalbama apie popiežiaus Pijaus XII vaidmenį vienu iš niūriausių laikotarpių – nacistinio teroro ir Holokausto laikais.

Pirmadienį vykusiame susitikime su Vatikano slaptųjų archyvų darbuotojais Romos popiežius Pranciškus paskelbė apie savo sprendimą suteikti prieigą prie visų dokumentų, susijusių popiežiaus Pijaus XII pontifikatu. Jis buvo popiežiumi nuo 1939 iki 1958 m.

Tyrėjai, politikai, daugelis žydų organizacijų dešimtmečiais šito siekė. Jiems nerimą kelią popiežiaus vaidmuo Holokausto laikotarpiu. Vieni laiko jį žydų ir kitų hitlerininkų bei jų sąjungininkų aukų gynėju, kiti tvirtina, kad Pijus XII demonstravo bailumą ir užmerkdavo akis prieš totalitarinių režimų nusikaltimus.

Popiežiaus Pranciškaus teigimu, Bažnyčia nebijo istorijos, todėl pradeda dokumentų tyrimą. Tai įvyks 2020 m. kovo 2 d. Holokausto tyrimų instituto Yad Vashem memoriale Jeruzalėje vadovas daktaras Iaelis Nidam-Orvieto pavadino šį sprendimą svarbiu ir naudingu.

Pastaraisiais dešimtmečiais tarptautinė mokslinė bendruomenė stengėsi įsigilinti į šį nevienareikšmišką klausimą. Bet be pagrindinių dokumentų pratiškai neįmanoma susidaryti įspūdžio. Vatikanas tvirtina, kad popiežius Pijus XII neafišavo savo pastangų, teikiant pagalbą žydams, kalikams ir kitoms nacizmo aukoms. Kaip sakė Pranciškus, „kalbama apie siekį niūriausios tamsos ir didžiausių žiaurumų laikotarpiu laikyti įžiebtą mažą humanitarinių pastangų, slaptos, bet aktyvios diplomatijos liepsnelę“.

Įprasta vieno ar kito pontifikato dokumentus išslaptina praėjus 70 metų po jo pabaigos. Pranciškus nusprendė sulaužyti šią tradiciją, atsižvelgdamas į šios problemos svarbą visuomenei.

Jis mano, kad popiežius Pijus XII tapo išankstinės kritikos objektu. Todėl Bažnyčia nori paviešinti dokumentus, kad mylėtų istorinę tiesą taip, kaip ją myli Dievas.