„Džiaugiuosi, kad viskas kol kas vyksta taip, kaip suplanuota. Planai labai aiškūs, išdėstyti kiekvieniems metams, siekiant pabaigti visą operacinį pajėgumą sutelkti čia iki 2027 metų pabaigos“, – žurnalistams po susitikimo su Berlyno brigados „Lietuva“ elemento vadu André Hastenrathu sakė G. Nausėda.
„Mūsų užduotis lieka nekintanti – turime daryti viską, kad karinė ir civilinė infrastruktūra būtų įgyvendinta, kaip numatyta ir kaip esame įsipareigoję. (...) Tai pirmiausia labai svarbu mūsų žmonėms – žinoti, kad sąjungininkai yra su mumis. Tai yra labai svarbus atgrasymo faktorius“, – kalbėjo prezidentas.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.