– Jūsų vairavimo stažas siekia aštuoniolika metų. Ar pasikeitė vairavimo įpročiai nuo tada, kai pirmą kartą sėdote už vairo?
– Aišku per tiek metų keitėsi. Dabar daug protingiau vairuoji, atidžiau. Ypač kai yra mažas vaikas, žmona. Kai veži artimuosius turi būti daug atsakingesnis, nei kai vairuoji vienas ir atsakai tik už save. Dar iki tol, kol teises išsilaikiau, tėtis nemažai mokindavo važiuoti, tai tos praktikos netrūko.
Per tuos aštuoniolika metų aišku jau įgyta jos daugiau, todėl vairuoju saugiau, tvarkingiau. Didesnis dėmesys ir kelių eismo taisyklėms. Būtinai užsisegi saugos diržą, pasirenki saugų greitį, stebi kelio ženklus, žiūri, kur pėstieji kerta kelią, nes būna atvejų, kai jie išbėga į gatvę. Todėl turi būti pasiruošęs, susikaupęs. Turi stebėti kitus vairuotojus, kaip jie važiuoja, nes irgi visko pasitaiko. Šitų taisyklių, manau, reikia laikytis kiekvienam vairuotojui.
– Daug dėmesio skiriate kitiems eismo dalyviams. Kaip apskritai vertinate mūsų eismo kultūra?
– Esu gyvenęs ir vairavęs užsienyje keletą metų ir dabar čia Lietuvoj vairuoju, tai matau, kad ta kultūra gerėja. Aišku visokių vairuotojų yra. Vieni – piktesni, „naglesni“, skuba, kiti – geresni. Pasitaiko vairuotojų, kur sankryžose bando užlįsti važiuojant, iš vienos juostos lenda į kitą. Tokie pavojingiausi ir nemaloniausi. Nepatinka, kai vienoj rankoj telefonas, kitoj – cigaretė ir vairuoja. Todėl visą laiką turi būti dėmesingas, nes praradus dėmesį gali įvykti eismo įvykis. Aš kai vairuoju, jei atsiliepiu, tai pasakau, kad šiuo metu negaliu kalbėti ir viskas. Važinėjant kalbėdamas tik dėmesį prarandi.
Pats stengiuosi saugiai važinėti, bet jei užlenda kitas vairuotojas ar pypsi, tai visaip būna, kartais supyksti, kartais tiesiog nusišypsai ir viskas. Stengiuosi neatsakyti piktu. Dabar jau tenka pastebėti, kad daugiau vairuotojų sustoja ir pėsčiųjų praleisti prie perėjos. Tai yra geras ženklas.
– Tiek ilgai vairuojant, turbūt, kelyje visko buvo. Ar teko patirti avariją?
– Yra buvę eismo įvykių du ar trys. Aš nesu ekstremalas. Pasitaikė, kad vieną kartą pats daugiabučio kiemo aikštelėje atbulas įvažiavau į kitą automobilį. Kitą kartą sankryžoj manęs nepraleido vairuotojas ir susidūrėm. Po tokių įvykių pasidarai atidesnis. Yra tekę matyti ir avarijų, ir kaip mažinas po to pjausto, kad žmogų ištrauktų. Ir pačiam teko būti keleivio vietoje, kai vos išvengėm susidūrimo. Va tokie dalykai sukrečia ir priverčia susimąstyti. Todėl kiekvienas turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.
– Vairuojate automobilį su savo vardu, taigi visi žino, kad krepšininkas važiuoja. Ar nepasiūlo jaunimas palenktyniauti?
– Su ta mūsų mašina nelabai ir palenktyniausi. Būna tokių vairuotojų, kurie pasignalina, nykštį parodo, po varžybų, jei kažkas stebėjo, yra kurie pasveikina. Tai visada malonu. Aišku tas vardas ant mašinos padaro matomu, atpažįsta tave. Pavyzdį, aišku, stengiuosi rodyti, bet reikia visąlaik saugiai važiuot, ne tik tada, kai tave mato.
– Vairuojate beveik dvidešimt metų. Gal turite kokių patarimų ką tik iškeptiems vairuotojams, kuriais ir pats naudojatės?
– Pagrindinis patarimas vienas – nelėk tu be galvos. Gal geriau anksčiau išvažiuoti keliom minutėm, atvažiuoti laiku, nei vėliau išvažiuot, lėkt, ir išvis neatvažiuoti. Niekur nereikia skubėt, nes nepriskubėsi. Yra toks posakis, kad tą, kuris labai skuba, paskui labai lėtai kojom į priekį neša. Tai jauniem vairuotojam linkiu kantrybės, susikaupimo, dėmesio kelyje ir viskas bus gerai.