Dar keletos metų prireikė, kad paaiškėtų, jog tai buvo nesėkmingas bandymas susitaikyti su Maskva, kuri su Elenos dvaru nusiuntė į Lietuvą savų šnipų ir toliau kaltino Lietuvą stačiatikių persekiojimu, nepaisydama to, kad Aleksandro ir Elenos jungtuvės įvyko apiejų konfesijų apiegomis.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas sako, kad nors karaliaus Aleksandro palaikai ilsisi Vilniuje prieš jo valią, tai yra labai simboliška, nes būtent Vilniui ir Lietuvai Aleksandras ypatingai nusipelnė. Išsilavinęs ir sumanus valdovas pasak prof. R.Petrausko pradėjo Vilniuje antrą modernizacijos bangą. Kokie svarbiausi ir iki šiol Vilniuje matomi Aleksandro valdymo rezultatai?
Kitoje ciklo laidoje - apie Aleksandro brolį Kazimierą, kuris nors ir netapo valdovu, nors ir mirė 25-erių, susilaukė didesnės šlovės visame pasaulyje, nes tapo šventuoju.
Apie laidų ciklą
Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.
Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.