Kaip Abisinijos konsulas mūsų policininkus apgavo. „Gatvių istorijos“ apie nevaržomas linksmybes ir žodžio laisvę

Tęsdama klajones po istorinį Lukiškių priemiestį „Gatvių istorijų“ komanda užbrenda į seną kiemą, kur Lietuvai atgavus nepriklausomybę įsikūrė neegzistuojančios valstybės ambasada ir vyko makabriški ritualai. Pasivadinę Abisinijos konsulais tuometinės bohemos atstovai turėjo ne tik savo ypatingas šventes, apeigas, bet ir vėliavą, o savadarbis „diplomatinis“ pažymėjimas netgi pagelbėdavo išvengti atsakomybės kelyje. Apie tuos nevaržomų linksmybių ir švelnaus raganavimo laikus pasakoja buvusi Abisinijos ambasadorė, panorėjusi išlikti incognito.

O kol istorikė Gintvilė naršė po abisinų praeitį, gidė Giedrė turėjo visai kitą misiją – pasikalbėti apie žodžio ir minties laisvę su jos svarbiausiais sergėtojais žurnalistais. „Vilniaus vartų“ komplekse įsikūrusio seniausio ir didžiausio naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atskleis, ar žurnalistams egzistuoja laisvės ribos, ir įspės apie pavojus, kurie grasina laisvam žodžiui net ir praėjus beveik trim dešimtmečiams po nepriklausomybės atgavimo.

Šioje laidoje taip pat sužinosite, ką simbolizuoja moteris su lanku priešais Nacionalinę biblioteką, kaip bosnių menininkas dar giliu sovietmečiu išpranašavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo datą, ką reiškia balti angeliukai ant Vilniaus stogų, ir kas gi buvo tas A. Rotundas, kurio vardu pavadinta gatvė šalia Gedimino prospekto.

Kur prasideda ir baigiasi laisvė? Šis leitmotyvas lydi visą antrąjį „Gatvių istorijų“ sezoną, kuris dedikuojamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Pasvarstyti, ar asmeninė laisvė privalo turėti ribas bei koks jos santykis su visuomenės ir valstybės laisve, visiems jau puikiai pažįstamas moterų trio šįkart keliauja į kadaise Lukiškių priemiesčiu vadintą Vilniaus rajoną, kur šios kertinės vertybės atsiskleidžia itin kontrastingai.

Projektą „Gatvių istorijos“ finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.