Karybos menas (V). Kiek per minutę senovės šaulys paleisdavo strėlių?

Kario lankininko profesija nuo seno buvo svarbi. Mūšiuose darniai šaudančios lankininkų grupės priešo kariuomenei galėdavo pridaryti daug žalos. Vienu metu į orą paleistos dešimtys tūkstančių strėlių atlikdavo sunkiosios artilerijos funkciją. Lankas, mechaniškai aiškinant, yra dvipusė – spyruoklės ir stygos – sistema. Styga – tai įtempta virvė, kuri nekeičia savo savybių, t.y. netįsta. Spyruoklė – tai iš medžio sulenkta detalė, kuri sukaupia energiją ir ją grąžina atgal. Medinė spyruoklė pajėgi atlaikyti daug šaudymo ciklų. Instrumentas, kuris turi pasiekti taikinį, - strėlė, suprantama, privalo būti kuo tiesesnė, tačiau ją taisyklingai pagaminti reikia didelių žinių ir meistriškumo. Lanko ištakos slypi medžioklėje. Karyboje naudojamas strėlės antgalis, skirtingai nei medžioklei, buvo ylos formos. Strėlė, paleista iš lanko, skrieja ne mažiau nei 50 metrų per sekundę greičiu, taigi jos smogiamoji jėga – milžiniška ir ji turėjo prasiskverbti pro priešininko šarvus. Europoje nuo XI – XII amžiaus pradedama vis intensyviau naudoti kitas lanko tipas – arbaletas, kuris iš pradžių gaminamas taip pat iš medžio bei užtaisomas ranka. Vėliau arbaleto užtaisymo mechanizmas tobulėja ir sudėtingėja, kol sugebama išgauti daugiau šūvio energijos. Arbaletas pranašesnis už lanką savo galia ir tikslumu, bet nusileidžia šaudymo intensyvumu. Lietuvos teritorijoje aptikti archeologiniai radiniai – arbaletų detalės, kauliniai strėlių laikikliai – rodo, kad arbaletas buvo plačiai naudojamas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenėje. DELFI.TV vaizdo reportaže – žvilgsnis iš arčiau į senovės šaulį, kario lankininko profesiją, kuri buvo itin svarbi senovės mūšiuose.