Karybos menas(VI). Nematoma snaiperio pusė: eskadrono "Aitvaras" šaulys iš arti

Senovės šaulys ir šiandienos snaiperis veikia skirtingais karybos principais. Šauliai lankininkai mūšiuose dalyvaudavo organizuotomis grupėmis. Jie atlikdavo artilerijos – masiško apšaudymo funkciją. Šiais laikais šauliui svarbiau taiklumas, o snaiperiui kovinėms užduotims įvykdyti reikalingas tik karys pagalbininkas, kuris atlieka koordinatoriaus, navigatoriaus vaidmenį. Snaiperio pagalbininkas taip pat gali atlikti taiklų šūvį. Tačiau paprastai užduoties metu binomas funkcijomis nesikeičia. Pagalbininkas snaiperiui koreguoja taikinio padėtį, padeda nustatyti atstumą iki taikinio, praneša apie vėjo kryptį ir stiprumą, taip pat pagalbininkas stebi, kas vyksta užnugaryje. Geras snaiperis turi gebėti prisitaikyti prie aplinkos, išmanyti maskuotę, būti pastabus ir kantrus. Snaiperis privalo būti ir geras žvalgas, kuri geba planuoti, savarankiškai atlikti užduotis, infiltruotis į priešo užnugarį, sunaikinti taikinį, grįžti, išgyventi mūšio lauke. Tokiems sugebėjimams įgyti reikia turėti talento ir ne vienerių metų patirties. Snaiperio parama itin reikalinga misijoje Afganistane patruliuojantiems Lietuvos specialiųjų operacijų kariams. Snaiperio ginklas sveria apie 7-is kilogramus, ginklo svoris gali mažėti ar didėti priklausomai nuo jo komplektacijos. Itin svarbus ginklo komponentas – optika, kuri vaizdą priartina 25-is kartus. Tai snaiperiui padeda identifikuoti taikinį iš didelių atstumų ir atitinkamai imtis veiksmų. Paskutiniame ciklo apie karybos meną ir istoriją DELFI.TV parengtame vaizdo reportaže – pažintis su Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų snaiperio ginkluote ir jo vaidmeniu modernioje karyboje. Reportaže panaudotas prodiuserinės kompanijos „Big Adventure“ vaizdo archyvas.