Konstantinas Ostrogiškis buvo pirmasis labai ryškus toks giminės atstovas. Visa jo veikla, karjera rodo, kad rusėnų kilmės, stačiatikių tikėjimo didkams LDK atsivėrė galimybės daryti karjeras. Rusėniškas elitas sėkmingai integravosi LDK kilmingųjų politinėje tautoje - jie buvo lietuviai lojalumo valdovui ir politinės bendruomenės prasme."
Konstantino Ostrogiškio ir juo pasitikėjusio Žygimanto Senojo dėka jau XVI a. pradžioje krikščionybė LDK kvėpavo savo abiem - lotyniškuoju ir bizantiškuoju plaučiais, tiesa, šiai išmintingai politinei taikaus tarpkonfesinio sambūvio programai Europoje, o ir Lietuvoje įsigalėti reikėjo dar ilgų amžių.
Trijų Vilniaus kankinių stačiatikių egzekucijos vieta yra šventa visiems, o ypatingai graikų apeigų krikščionims. Įsakė su jais susidoroti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, ne tik Vilniaus, bet plačių rusėniškų stačiatikiškų žemių valdovas pagonis, vedęs stačiatikę žmoną.
Kaip ir kodėl Algirdas rinko rusėnų žemes, kodėl neprijungė prie savo valdų Maskvos - apie Algirdą, nužygiavusį iki pat Maskvos sienų - kitoje ciklo laidoje.
Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.
Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.