“Misija Sibiras’10”: ekspedicijos dalyvių rankomis atgyja apleistos tremtinių kapinės (II)

Ekspedicijos „Misija Sibiras‘10“ dalyviai liepos penktą dieną, anksti ryte pasiekia Uralo regioną ir išsilapina galutinėje dvi paras trukusioje kelionės traukiniu stotelėje – Serovo mieste. Iš čia mikroautobusais jaunuoliai nuvežami į Čeremuchovo apylinkes. Ekspedicija įsikuria Mostavaja kaime, taigos prieigose, ir tą pačią dieną imasi darbo. Artimiausios nuo stovyklavietės kapinės – už kilometro. Išnykusio Mostavaja kaimo kapinių vaizdas jaunimą nuteikia niūriai : visur suardyti kapai, apaugę aukštomis žolėmis ir liaunais medeliais, kitur – kapų tvoros išvartytos, daugelis antkapių sudulyję, pilna medžių virtuolių. Į gamtos prieglobstį „panirusias“ kapavietes misijos dalyviai imasi švarinti ir kiek įmanoma greičiau per pirmąją dieną pakeisti čia palaidotų lietuvių tremtinių kapų aplinką. „Mostavaja kaimo kapinėse man pavyko identifikuoti apie 50-mt lietuvių tremtinių kapų. Spėju, kad šitame kaime gyveno iki 500-ų tautiečių. Mostavaja kaimas ištuštėjo prieš kelis dešimtmečius, kai baigėsi miško kirtimo darbai, todėl kapinės dabar visiškai apleistos.“ – pasakojo Sibiro platybes tyrinėjantis ir lietuvių tremtinių kapus dokumentuojantis ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna. Čeremuchovo apylinkėse tremtiniai lietuviai turėjo dirbti ne tik miško pramonei. Čeremuchovo miestelyje veikė ir boksitų kasybos šachtos. Čeremuchovo kapinėse – vaizdas geresnis. Matyti, kad čia vietos žmonės kapines prižiūri, tačiau ekspedicijai tenka pasidarbuoti ties apleistais lietuvių kapais. Darbą kapinėse misijos dalyviams apsunkina aplink besisukantys įkyrių uodų kamuoliai. Pirmomis dienomis atrodo, kad nuo jų apsiginti neįmanoma: ne itin padeda ir purškiamos apsaugos priemonės bei kepuraitės su tinkleliu. „Čia ir visa Sibiro bei kitų panašių vietovių tragedija. Šito skraidančio brudo vasarą labai daug. Bet už uodus dar baisesnis dalykas yra nedidelės muselės, kurios pralenda pro mažiausius drabužių plyšius. Tiesa, jų nėra čia tiek daug, tačiau muselių įkandimai labai nemalonūs,“ - komandos narius guodė ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna. Per kelias darbymečio dienas Mostavaja kaime dalyviams pavyksta ne tik sutvarkyti kapavietes, nudažyti kryžius ir kapų tvoreles, bet ir aptverti nauja tvora šias beveik istorijos užmarštin nukeliavusias kapines. Po keturių dienų darbo „Misija Sibiras‘10“ ekspedicija keliauja į Novaja Lialia rajoną. Apie tai plačiau – trečiasis pasakojimas.