Šauliai. Tėvynės labui. Šauliu tapęs Rimas Bružas Ukrainoje nufilmavo naujausią savo dokumentinį filmą

Žinomas televizijos žurnalistas Rimas Bružas prisipažįsta – apie šaulio kelią jis mąstė ilgai. „Ši mintis nebuvo spontaniška. Ji pradėjo kristalizuotis per pandemiją, kai aš pats pamačiau, koks šaulių indėlis visuomenės ir tėvynės labui. Galutinai apsisprendžiau prasidėjus karui Ukrainoje“ – sako R.Bružas.

„Mano galutinis tikslas yra būti ten ir tada, kada mano pagalbos reiks labiausiai. Nes mano, kaip civilio žmogaus, galimybės krizės metu padėti valstybei yra labai ribotos. O būdamas šauliu, aš galiu aktyviai prisidėti prie situacijų suvaldymo, galiu būti naudingas“ – laidai „Šauliai. Tėvynės labui!” pasakojo R.Bružas.

Istorinės dokumentikos filmus kuriantis žurnalistas visai neseniai, jau ketvirtą kartą, vyko į karo veiksmų zoną.

„Mano bičiulis, Ukrainos karys, su kuriuo susipažinau prieš aštuonerius metus, Rusijai užpuolus Ukrainą ir prasidėjus karui, buvo paskirtas į Mariupolį. O kas ten vyko, visi puikiai žinome. Mes su juo palaikėm nuolatinį ryšį. Ukrainos gynėjams atsitraukus į „Azovstal“ gamyklą, mūsų susirašinėjimai vis retėjo, o vieną dieną jis parašė, kad „vakar ryšio nebuvo, o nuo rytojaus jo nebus ilgai“. Aš supratau, kad tai atsisveikinimas. Po keturių mėnesių radau jo pavardę belaisvių apsikeitimo sąraše ir supratau, kad dabar aš važiuosiu į Ukrainą“ – apie savo naujausio dokumentinio filmo pradžią pasakojo visai neseniai iš Ukrainos grįžęs žurnalistas R.Bružas.

„Labai daug pasakoti jie negali, nes nemažai Azovo pulko karių vis dar tebėra Rusijos nelaisvėje, bet nesigilinant į detales – iki nelaisvės mano draugas buvo 2 metrų ūgio karys, svėrė 130 kilogramų. Grįžęs iš rusų nelaisvės jis svėrė 78 kg. Rusijos belaisvių stovyklos – tai kankinimų ir koncentracijos stovyklos, menančios antrojo pasaulinio karo metus ir metodus“ - pasakojo neseniai iš Ukrainos grįžęs ir naujausią savo dokumentinį filmą "Karys" sukūręs R.Bružas.