Į dailiuosius menus iš prigimties linkęs jaunuolis tapo karinės inžinierijos, fortifikacijų specialistu. Negavęs tarnybos Tėvynėje, Kosciuška išvyko į Paryžių, o vėliau - į Ameriką, kur nepriklausomybės kovose realizavo savo karinį pašaukimą.
Ar tai, kad Kosciuška buvo labiau teorinės ir inžinierinės karybos minties atstovas, o ne mūšių ir kautynių įkarščių žmogus, galėjo vėliau nulemti jo vadovaujamo Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos kariuomenę pobūdį?
Kas ir kaip iškėlė JAV brigados generolą Kosciušką į Abiejų Tautų Respublikos išsivadavimo iš Rusijos įtakos sukilimo vadus? Kaip galėjo klostytis Lenkijos ir Lietuvos bendrabūvis, jei Kosciuškos sukilimas būtų laimėjęs? Ar yra tiesioginis ryšys tarp Kosciuškos sukilimo ir lietuviškumo istorinės tradicijos XIX a.?
Apie nelaimingą herojų, neatsiejamą Lietuvos istorijos dalyvį Tadą Kosciušką pasakoja istorikas dr. Eligijus Raila.
Apie laidų ciklą
Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.
Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.