Apie tai laidoje „Noriu tvarių faktų“ pasakoja nevyriausybinės Ukrainos organizacijos „Ecoaction“ ekosistemų apsaugos specialistas Bohdan Kuchenko, Kalifornijos universiteto Los Andžele „The Promise Institute Europe“ vykdomoji direktorė, tarptautinės aplinkosaugos teisės ekspertė Kate Mackintosh ir Vilniaus Univertisteto teisės fakulteto docentė, tarptautinės teisės ekspertė Indrė Isokaitė-Valužė.
Laidoje K. Mackintosh sako, kad ekocidą pripažinti tarptautiniu nusikaltimu yra labai svarbu.
„Tarptautinis nusikaltimas, kad ir kur jis būtų padarytas, yra tarptautinio masto reikalas, visų pirma, todėl, kad tai yra nusikaltimas prieš mus visus“, – sako ji.
„Pažvelkime į gerai žinomą tarptautinį genocido nusikaltimą. Tai yra bandymas sunaikinti tam tikrą žmonių grupę, tačiau tai nėra nusikaltimas, kuris padaromas tik prieš ją. Tai yra nusikaltimas prieš mus visus, nes praradus tam tikrą žmonių grupę visa žmonija tampa skurdesnė. Taigi pripažinus ekocidą tarptautiniu nusikaltimu, būtų pasiųsta žinia, kad mes suprantame, jog masinis aplinkos naikinimas, kad ir kur jis vyktų, yra nusikaltimas prieš mus visus“, – priduria tarptautinės aplinkosaugos teisės ekspertė.
K. Mackintosh taip pat pažymi, kad negalima palikti atskirų valstybių jurisdikcijai spręsti, kaip reguliuoti aplinkos katastrofas.
„Mes, kaip pasaulinė bendruomenė, turėtume pasakyti: tai yra neleistina. (…). Juk yra žinoma, kad žala aplinkai niekada nelieka tik tarp tam tikros valstybės sienų. Ji neišvengiamai paveikia mus visus“, – sako ji.
„Tikrai svarbi žinia, kurią šio nusikaltimo pripažinimas tarptautiniu mastu siųstų, yra ta, kad ekocidą mes laikome tokia pat bloga, tokiu pat rimta, tokia pat pavojinga pasaulinei taikai ir saugumui neteisėta veika, kaip ir kitus tarptautinius nusikaltimus, tai yra – karo nusikaltimus, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ar agresijos nusikaltimas“, – apibendrina ekspertė.