Apie tai, kaip karas Ukrainoje paveikė dirvožemio būklę, laidoje „Noriu tvarių faktų“ pasakoja Vokietijoje esančio Braunšveigo technikos universiteto Geoekologijos instituto mokslininkė, karo paveikto Ukrainos dirvožemio atkūrimo ir geocheminio vertinimo specialistė Anastasiia Splodytel.
Laidoje apie karo poveikį ne tik dirvožemio būklei, bet ir visam žemės ūkio sektoriui Ukrainoje bei maisto tiekimo grandinėms pasaulyje įžvalgomis dalijasi palydovinių duomenų analitikos įmonės „EOS Data Analytics“ mokslininkė Kateryna Sergieieva.
A. Splodytel pabrėžia, kad karo veiksmai ardo ir naikina dirvožemio struktūrą, blogina jo fizines bei geochemines savybes, taip pat veikia vegetaciją, mažina natūralų drėgmės kiekį.
„Dėl to ženkliai suprastėjo Ukrainos biologinė įvairovė, yra daromas neigiamas poveikis florai ir faunai. Biologinės įvairovės nykimą dar labiau blogina iššūkiai funkcinių kraštovaizdžių struktūros srityje. Pavyzdžiui, sprogusių bombų ar artilerijos sviedinių paliktos duobės, užminuotos teritorijos, sunaikinta sunkioji karinė technika, į dirvožemį besisunkiantys naftos produktai, gaisrų išdegintos teritorijos ir nuošliaužos tapo pagrindiniais žymekliais, signalizuojančiais galingą smūgį dirvožemio atsparumui taršai. Visa tai neapsieis be rimtų socioekonominių padarinių tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu“, – sako mokslininkė.