Tinklalaidėje mintimis dalijosi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Ana Staševičienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil bei Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Aurelija Zacharevičienė.
Pasak K. Košel-Patil, iššūkių susijusių su tuo, kad būtų galima absoliučiai kiekvienam mokiniui pasiūlyti kokybišką ugdymą su tam tinkama aplinka, bet kurioje ugdymo įstaigoje, yra gausu.
„Visose mokyklose turėtų atsirasti nusiraminimo erdvės – sensoriniai kambariai. Manau, kad tokios erdvės galėtų padėti ne tik mokiniams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Deja, mums kaip bendruomenei, kuri atstovauja autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, dažnai kyla didelės abejonės, kuomet toks kambarys įrengtas, tačiau nėra specialisto, kuris išmanytų, kaip sudaryti vaikui programą, kaip suprasti, kokie yra jo sensoriniai poreikiai. Mums labai neramu, kuomet pasitaiko atvejų, kuomet vaikas tiesiog įleidžiamas į tokį kambarį, viskas įjungiama ir jis paliekamas. Juk pirmiausia, reikėtų suprasti, kokie yra vaiko sensoriniai ypatumai ir tada sudaryti planą“, – teigė K. Košel-Patil.
Ji taip pat pridūrė, kad dažniausiai situacija, kiek bendrojo ugdymo įstaiga yra pasiruošusi priimti vaiką ar jaunuolį, turintį negalią, priklauso nuo mokyklos vadovybės ir joje dirbančios komandos požiūrio. Tai, pasak jos, yra, ko gero, svarbiausias dalykas.
„Kai yra teigiamas požiūris ir yra įsitikinimas, kad mūsų mokykla yra visiems, tuomet ir yra ieškoma sprendimų, galimybių. Na, o jei nuostata yra tokia, kad mūsų mokykla yra tik, pavyzdžiui, mokiniams, kurie nepatyrę jokių sunkumų, tuomet yra ieškoma būdų, kad mokinys, kuris patyrė sunkumus, iš mūsų mokyklos išeitų“, – mintimis dalijosi K. Košel-Patil.
Tuo tarpu A. Staševičienė išskyrė keletą bendrųjų reikalavimų mūsų šalies bendrojo ugdymo įstaigoms, kuriuos jos privalo pritaikyti, planuodamos aplinką, kad ji būtų patogi jaunuoliams, turintiems įvairias negalias.
„Pirmiausia, kaip ir bet kuriai kitai įstaigai, jei yra norima užtikrinti, kad visi galėtų pasinaudoti galimybėmis, tai reikia laikytis pagrindinio principo – užtikrinti vientisumą. Tai reiškia, vienodos galimybės patekti į vidų – ir tam, kuris juda vežimėliu, ir tam, kuris blogiau mato. Taip pat, turi būti užtikrinta, kad tualetas kiekviename aukšte būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo turimos negalios. Taip pat turi būti užtikrintas sklandus patekimas tarp aukštų – liftai, keltuvai, nes ugdymo įstaigose, dažniausiai, būna keli aukštai“, – teigė ji.
Tinklalaidės pašnekovės ne kartą išskyrė informacinių technologijų įrankio Stasis.lt svarbą, nes jo pagalba žmonės, turintys negalią, gali gauti tikslią informaciją apie tai, ar tam tikras pastatas yra tinkamai pritaikytas.
Na, o A. Staševičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai problemų kyla ir dėl to, jog dauguma ugdymo įstaigų yra pastatytos ankstesniais laikais, kai dar nebuvo taikoma jokių reikalavimų aplinkai pritaikyti.
„Nemažai ugdymo įstaigų buvo pastatyta dar tais laikais, kai Lietuvoje stebuklingai neturėjome asmenų, turinčių negalią. Be to, dažnai joje iki šiol yra sakoma, kad pas mus neateina vaikų, turinčių negalią, tai mums nieko ir nereikia. Na, bet juk gali būti mama judanti vežimėlio pagalba, kurios vaikas turi visas teises ugdytis kartu su visais vaikais. Tai yra esminis klausimas, kaip tuomet tokio vaikučio mamai prisiparkuoti? Kaip jai palydėti savo atžalą į ugdymo aplinką?“, – mintimis dalijosi ji.
Pasak A. Zacharevičienės, praktika rodo, kad netrūksta atvejų, kai bendrojo ugdymo įstaigų vadovai ir atsakingi specialistai patarimų kreipiasi į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, norėdami sužinoti, kaip pritaikyti aplinką, ką joje pagerinti, koreguoti.
„Klausimų, kaip ir ką pritaikyti ugdymo įstaigoms, žinoma, kad kyla. Tikrai daug nerimo dabar, ypač socialinėse erdvėse. Išties, labai blogas dalykas yra tai, kad dar vis pasitaiko įsitikinimų, jog kai kuriems vaikams, turintiems negalią, bendrojo ugdymo įstaigose – ne vieta. Visgi natūralu, kad įstaigos juda pirmyn ir vis tiek turi vadovautis teisės aktais. Jos turi sudaryti galimybes vaikams ugdytis artimiausioje aplinkoje. Dažniausiai į mus kreipiasi konsultuotis, koks turėtų būti pritaikytas fizinis patekimas į ugdymo įstaigas“, – pasakojo ji.
A. Zacharevičienė taip pat pridūrė, kad vaikai, turintys negalias, jau ilgą laiką lanko bendrąsias ugdymo įstaigas. Ir norint gero rezultato, labai svarbus yra tėvų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, siekiant pažinti ir suprasti vaiko poreikius, kad būtų galima padėti. „Mes bendraudami su tėvais ir mokyklų atstovais ypač pabrėžiame bendradarbiavimo svarbą. Būtent dėl vaiko gerovės ir jo galimybės patirti sėkmę. Darželis, pavyzdžiui, yra pirmoji įstaiga, į kurią patenka vaikas. Tai juose irgi labai svarbu sudaryti galimybes, tiek atsižvelgiant į bendruosius reikalavimus, tiek į ugdymo įstaigos pobūdį. Labai svarbu pritaikyti aplinką būtent tam vaikui, koks vaikas ateina į ugdymo įstaigą. Taip atliepiant jo ugdymosi poreikius. Juk kiekvienas vaikas yra unikalus“, – pabrėžė A. Zacharevičienė.
Tinklalaidėje taip pat buvo diskutuota, kiek gali kainuoti tinkamai ir funkcionaliai pritaikyti aplinką bendrojo ugdymo įstaigose, kad ji būtų patogi jaunuoliams, turintiems ir matomomas, ir nematomomas negalias. Kaip dažnai mokyklose išpildomas reikalavimas mokytojui turėti padėjėją, kai klasėje yra mokinys ar mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, ar dažnai mokyklos turi sensorines erdves ir ar jos visada naudojamos pagal paskirtį.
Laidos dalyvės vieningai sutarė, kad norint pasiekti efektyviausių rezultatų, svarbiausia yra bendradarbiauti, pažinti vaikus, ugdytis patiems, bręsti kaip visuomenei, judėti į priekį ir nebijoti pokyčių.
Plačiau apie tai, ar ugdymo įstaigos yra pasiruošusios priimti jaunuolius, turinčius negalią – specialioje tinklalaidėje „Prieinamumas atveria galimybes“, kurios metu su įvairių sričių ekspertais ir žmonėmis, kuriems negalia pažįstama iš arti, diskutuojama apie aplinkos pritaikymą mūsų šalyje įvairiais aspektais.