Jos likimas buvo nuspręstas dar jai negimus. Kad ji bus Kristina ir aktorė nutarė tėtis, prieškariniame filme nusižiūrėjęs vokiečių aktorę vardu Kristina. Bet „mūsų“ (sakau mūsų, nes ji tokia sava!) Kristina tam ir nesipriešino, nes vaikystėje labiau nei mokslai jai rūpėjo tėčio darbovietė – kultūros namai – kur rasdavo pilna užsiėmimų. Garsi, žiūrovų dievinama aktorė yra sakiusi, kad apie gyvenimą galėtų parašyti tris storus knygos tomus, tik bėda, kad apie save kalbėti nelabai mėgsta. Nors pripažįsta – likimas jos nelepino, būta labai sudėtingų etapų. Bet net tada, kai atrodė, kad šviesa tunelio gale niekada nepasimatys, Kristina laikėsi įsikibusi humoro. Dabar ji, rodos, tiesiog mėgaujasi kasdienybės laisvumu.