„Šių metų deklaravimas didelių struktūrinių pasikeitimų, skirtingai nei ankstesniais metais, neparodė. Prieš keleta metų aiškiai matėme, kaip nyksta daugiametės pievos. Tai reiškė, kad traukiasi gyvulininkystė ir didėja augalininkystė. Šiemet pievų deklaruota tik 10 tūkst. ha mažiau, kai anksčiau 70-80 tūkst. ha. Tikėtina, kad ūkio struktūra jau tapo pastovi ir pievos naudojamos gyvulininkystei“, – pasakoja ministras.
K. Navickas tikina, kad viena iš tokio pokyčio priežasčių – pagerintos sąlygos daugiamečių pievų išlaikymui. Taip pasielgta bijant, kad referencinio dydžio nepavyks sumažinti. Kitas geras pokytis, kurį atnešė Žaliasis kursas – ūkininkai pradėjo auginti kur kas daugiau augalų nei iki šiol. Tai pažymėtina apie ankštinius, kurie sparčiai plinta. Kitas geras pokytis – ženkliai padidėjo ekologinių ūkių, kurių keleta metų mažėjo. Kalbant apie išmokas, jos bus didesnės mažiems ir vidutiniams ūkiams, nes kompleksinėms ekoschemoms taikomos lubos ūkiams virš 300 ha.
„Mūsų tikslas, kad ūkiams iki trijų šimtų hektarų, jei deklaruota daugiau nei suplanuota biudžete, išmokos išliks tokios kaip planuota, didesniems mažės“, – politiką dėsto K. Navickas.
Kalbėdamas apie Strateginį planą, ministras sakė, kad tai jau trečia jo korekcija.
„Esminės korekcijos atliktos dėl to, kad pakeistas pats Europos Komisijos reglamentas. Vienas iš reikalavimų, kurį kritikavo ūkininkai – palikti 4 proc. negamybinių plotų – jo neliko. Kiti dalykai, kurie buvo keičiami tai praktiniai, išplaukę iš praeito deklaravimo laikotarpio“, – aiškina K. Navickas.
Jis pateikia ir pavyzdžius – nebuvo galima deklaruoti kai kurių kraštovaizdžio elementų, nes jie buvo per daug griežtai ir smulkiai apibrėžti. Pavyzdžiui, miško gojelis ar sodyba galėjo būti ne daugiau kaip pusės hektaro, nors tikra sveika sodyba gali būti ir didesnė. Dabar tokių trukdančių apribojimų nebeliko.
Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija dėl pakrančių apsaugos juostų patikslinimo palikta pernai galiojusi tvarka. Kalbant apie tai, ką reikėtų keisti Strateginiame plane ir apie tai nuolat kalbama, ta, kad iki šiol per griežtai reglamentuojami kai kurie dalykai, pavyzdžiui sėjos ir derliaus ėmimo terminai, nustatyti labai griežtai.
„Mes ir ūkininkai tokių griežtų reikalavimų nesuprantame. Reikia nustatyti tikslus, bet nereikia jų taip griežtai reglamentuoti. Su tuo susiduria visos šalys. Gamta iš politikų norų pasijuokia. Pavyzdžiui, šiemet javapjūtė labai ankstyva“, – sako ministras.