Delfi 11. Kaip parduoti smidrą už 1,6 euro arba šparagų auginimo verslo ypatumai

Šparagai arba smidrai tai daržovės, kurias lietuviai sparčiai atranda. Jų bumas prasidėjo prieš keletą metų, kai iš praktiškai nežinomo augalo, kurį pirkdavo tik gurmanai, jos tapo ypatingai mėgiamomis ir augintojai kartais net užveria sodybų duris, nes nesugeba patenkinti paklausos.

Tuo pačiu pradėjo kurtis specializuoti ūkiai, užsiimantys šia kultūra. Iš pradžių smidrai buvo prabangos prekė – ūkininkai dar ir dabar vieną smidrą kartais sugeba parduoti po pusantro euro - kurią didmenininkai pardavinėdavo kilogramais, dabar paklausa auga ir realizuojama tonomis. Tai leidžia išsilaikyti dešimtims ūkių, nes šio augalo privalumas tas, jog norint gyventi iš jo auginimo nereikia didelių plotų.

Pasak ekspertų, Lietuviškas derlius jau gali konkuruoti su importiniu. Jei lietuviškas ir itališkas salotas sunkiai atskirsite, tai kuris šparagas lietuviškas kuris tailandietiškas pamatysite iš karto. Mūsiškiai kokybiškesni, dėl to gana lengvai atlaiko konkurenciją su importu, kurie dažnai vežami iš labai tolimų kraštų ir praranda dalį skoninių savybių.

Kadangi vietos rinka baigia prisipildyti jau galvojama ir apie eksportą. Pernai šios kultūros buvo deklaruota 38.56 ha.

Apie tai, kiek galima uždirbti iš šios daržovės ir kaip sukasi verslas, kalbamės su Simonu Klinavičiumi, ūkio "Geras šparagas" savininku, kuris, praradęs transporto vadybininko darbą, per keletą metų tėvų sodyboje sukūrė pelningą smidrų auginimo verslą.

Ūkininkas netgi juokauja, kad kai prasideda sezonas ir didžiausią šparagą galima parduoti po 1,6 euro, kartais tenka nuimti reklamą, rodančią kelią į sodybą, nes nebesugeba patenkinti paklausos.