Delfi 11. Kodėl lietuviai atsisako dešimtmečius kurtų ūkių – lemia ne tik supirkimo kainos

Lietuviai, kuriems skiriama vis daugiau ES paramos ir per ateinančius kelerius metus bus išdalinti milijardai, atsisako dešimtmečiais kurtų ūkių, o mūsų perdirbėjai vis daugiau žaliavos įsiveža iš užsienio.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, skaičiuojant nuo karantino pradžios, importinio žaliavinio pieno dalis perdirbime padidėjo nuo 35 iki 40 proc. Tuo pačiu geriausio karvės iš smulkų ir vidutinių lietuviškų ūkių keliauja į Lenkiją. Tenykščiai ūkininkai jas perka šimtais.

Arvydas Šlivinskas, savo ūkį kūręs nuo 1992 m. 90 karvių kaimyninės šalies supirkėjams pardavė birželį ir sako, kad išmėgino viską – nuo prekybos pienu parduotuvėse iki cecho įrengimo. Netgi mėgino derėtis su perdirbėjais, kad jie sudarytų sutartį fiksuota kaina ir tai leistų modernizuoti ūkį.

Apie tai, kodėl ūkininkai, kuriems išlikti nepadeda net ES ir nacionalinė parama kalbamės su ūkininku Pauliumi Astrausku, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininku Vytautu Buivydu ir Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininku Vidu Juodsnukiu.