„Paukščių migracija jau šimtmečius žmones dominantis dalykas ir gali pasirodyti, kad viskas jau lyg ir žinoma, bet paaiškėjo, kad iš tikrųjų ne taip daug ir žinome. Kiekvienas paukštis skrenda, elgiasi skirtingai. Daug žinių apie tai, kur ir kaip žiemoja ereliai, nebuvo. Palengva, išsibandant tuos siųstuvus, pamatėme, kad jie veikia. Tada ir kilo idėja, kurią pradėjom įgyvendinti 2017 metais – „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Specialiais siųstuvais paženklinti paukščiai skrenda per visą pasaulį ir taip tarsi garsina Lietuvos vardą. Visi sužino, kad jie iš mūsų šalies, o mes galime žinoti, kur jie yra“, – GRYNAS.lt sakė projekto savanorė G. Grašytė.
Su modernius siųstuvus turinčiais paukščiais nuolat palaikomas ryšys, kurio metu gaunama informacija apie GPS (globali padėties nustatymo sistema) koordinates, paukščio temperatūrą, aktyvumą, judesius. Prie siųstuvo galima bet kada prisijungti, pakeisti jo parametrus, jis maitinamas saulės baterijomis, todėl paukščiui skrendant įsikrauna, nereikia dėti didelių maitinimo elementų.
„GPS siųstuvai projekto pradžioje buvo uždėti keturiems hibridiniams ereliams, kurių vienas, deja, Afrikoje žiemą žuvo, taip pat mažųjų erelių rėksnių porai – Metidai ir Kaunui. Į Lietuvą pirmasis balandžio 8-ąją šiemet sugrįžo patinas Kaunas, o patelė Metida – kiek vėliau, po 9 dienų. Siųstuvų duomenys parodė, kad ši pora išskridusi drauge vienoje vietoje nežiemoja“, – pasakojo G. Grašytė.
„Labai pasisekė, kad galėjome abiem paukščiams iš vieno lizdo vienu metu uždėti siųstuvus. Tai iš tikrųjų gana retas dalykas. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip ši pora iš Kaišiadorių leidžia likusią metų dalį, mat tuos kelis mėnesius Lietuvoje paukščiai gyvena kartu viename lizde, augina jauniklį, o ar laiką leidžia kartu emigracijoje, nebuvo visiškai aišku. Dabar jau dvi migracijas stebėdami šiuos erelius pastebėjome, kad jie visgi 7 mėnesius būna visiškai atskirai ir nesusitinka, bet po tų 7 mėnesių grįžta į tą patį mišką, į tą pačią vietą ir vėl kartu krauna lizdą", – sakė gamtininkė.
Tikimasi, kad ir šiemet pora sėkmingai perės. Metidos siųstuvas rodo, kad ji laikosi lizde, o Kaunas paskraido kiek plačiau. Šiuo metu, kaip pasakoja pašnekovė, jau turėtų būti sudėti kiaušiniai (paprastai deda 2, bet išauga tik 1 jauniklis) ir prasidėjęs perėjimas.
G. Grašytė pasakoja, kad turimi tikslūs siųstuvų duomenys leido apytiksliai suskaičiuoti, kiek kilometrų per visus gyvenimo metus nuskrenda ereliai.
„Iki šiol žinodavome, kad iki žiemavietės paukščiai nuskrenda apie 10 tūkst. km, bet dabar GPS duomenys leidžia tiksliai pasižiūrėti, kiek kilometrų jie nuskrenda, kiek apsuka ratų. Pavyzdžiui, Kaunas per metus nuskrido daugiau kaip 27 tūkst. km, Metida dar daugiau – 30 tūkst. km. Įvertinę, kad šie paukščiai gyvena 15–20 metų ir kiekvieną žiemą nuskrenda panašų atstumą, gavome labai įspūdingus skaičius – per gyvenimą jie nuskrenda 400–500 tūkst. km. Šitas atstumas yra gerokai toliau negu iki mėnulio“, – šypsodamasi pasakoja G. Grašytė.
O štai hibridiniai ereliai, kaip pasakoja organizacijos savanorė, kol yra jauni, klajoja įvairiai. Vyriausias iš jų, Manolo, laikosi Lietuvoje, Šilutės apylinkėse, kartais nuskrenda į Kaliningradą. Jauniausias – Žalgiris – gegužės 9-ąją, visgi, po ilgų klajonių pasiekė Lietuvą.
„Jauni paukščiai pirmus keturis metus neperi, todėl jų migracija gali labiau išsitęsti laike, jie daugiau paklaidžioja, aplanko įvairesnes šalis. Pavyzdžiui, duomenų apie kitą hibridinį erelį, vardu Nemunas, neturime ir negalime pasakyti, kur jis yra. Paskutinės gautos žinios buvo iš Afrikos, dar tikimės, kad paukštis gyvas ir grįš, bet kol kas jis ne ryšio zonoje“, – sakė savanorė.