S.Paltanavičius: kada reikia atsisveikinti su lesykla?

Gamta artėja prie tikrojo pavasario pradžios – kaip ilgai stengtųsi išsilaikyti žiema, jai reikės trauktis. Tokia pavasario pradžia – su polaidžiu, atsivėrusiais laukais ir aukšta dienos temperatūra paukščiams taps lemiamu ženklu palikti lesyklas. Tik nuo tada jie apsilankys vis rečiau, kol pagaliau nustos jomis domėjęsi. Atsisveikinimo su lesykla procesas turi būti palaipsnis, savo apsisprendimą turi parodyti patys paukščiai. Jie visą žiemą gyveno priklausomi nuo mūsų, nuo jiems papilamo lesalo, todėl prie natūralaus maisto privalo grįžti palengva. Beje, net ir paukščiams pasitrauklus, neskubėkime lesyklą slėpti sandėlyje. Dažną pavasarį gana vėlai sugrįžta žiema ir paukščiai vėl prisimena lesyklas. Beje – taip daro ne tik vietiniai. Dažnai, iškritus sniegui, į lesyklas ieškoti maisto skuba varnėnai, liepsnelės, kikiliai, net – pečialindos. Kuo ilgiau žiemoję paukščiai išbūna prie lesyklos, tuo didesnė tikimybė, kad jie perės kažkur greta. Daugelis jų įsikurs mūsų iškeltuose inkiluose. Taigi – gera kaimynystė su paukščiais nežada nutrūkti.