Upeliai dar alma rudeniškai

Metai dar nesibaigė, bet daugelyje regionų jie paženklinti kritulių ir drėgmės trūkumo ženklais. Iki gruodžio pradžios drėgmės lygis dirvožemyje neatsistatė, o upeliukai kai kur sruvena tik vagos dugnu. Prieš žiemą toks žemas vandens lygis nėra naudingas gamtai, nes nesusidarys duburių, kuriuose užšalus ledui galėtų slėptis žuvys ir vandens bestuburiai. Tiesa, jų išlikimui tokiuose duburiuose garantijų daugiau, nei miško kūdrose, nes upelio vanduo visada prisotintas deguonies ir maisto.

Upeliai pritraukia daug gyvybės – štai ir dabar juose ne tik žvilga žuvelės, ant dugno matyti snūdžios varlės, bet pakraščiuose lesalo ieško juodieji strazdai, liepsnelės. Prie daugelio upelių, įtekančių į ežerus ir didesnes upes, pirmame sniegelyje galima matyti audinių, ūdrų ir šeškų pėdas, tokias vietas visada patikrina lapės ir mangutai. Jeigu miške norėsite rasti kuo įvairesnių gyvūnų pėdsakus, jų ieškokite būtent čia.