Į pasaulio kraštą. Iš uosto į uostą, iš salos - į salą

Ragauskai palieka prabangiąją Kišo salą. Šįkart keliantis keltu nemiega ir mažosios keliautojos, tad šeimyna pasivaikšto po laivą ir net gauna galimybę užeiti į kapitono kajutę - taip vietiniai myli turistus.

Palikę vieną salą, šeima jau iškart turi planą vykti į kitą, bet prieš tai nori išsikeisti pinigų ir apsipirkti, tad nusprendžia aplankyti pakeliui esantį didelį miestą - Bandar Abbas.

Tai yra didžiausias Irano uostas su šimtais krovininių automobilių. Čia šeima apsilanko turguje, šiek tiek apsiperka gal ir ne pačiom palankiausiom kainom, bet tokia jau turbūt turistų dalia. Užtat turguje galima prisižiūrėti tikro vietinio gyvenimo, paglostyti viščiukų ir… užuosti tikrąjį ne patį maloniausią miesto kvapą.

Pinigų keitimas pasirodė labiau komplikuotas, nei buvo galima tikėtis, bet su vietinių pagalba šiaip ne taip pavyko. Irane paprasti dalykai gali tapti sudėtingais, o didieji miestai gali nejuokais išvarginti, todėl Karamelė juose ilgai neužsibūna.

Štai ir dabar autobusiukas spruko ieškoti nuošalesnio uosto, iš kurio kelsis jau į naują salą.