Į pasaulio kraštą. Turkija po Irano atrodo kaip civilizacijos viršūnė

3 paros! Lygiai tiek užtruko visos procedūros, kol pagaliau pavyko palikti Iraną. Teko praminti policijos/migracijos/pasienio/muitinės ir panašių instancijų slenksčius po ne kartą, būti siuntinėjamiems pirmyn-atgal po kelis šimtus kilometrų.
Nuovargis begalinis. Šeima guodžiasi, kad pailsės Turkijoje, tik kad niekaip į ją nepakliūna.
Pagaliau, po 3 dienų vargų, Karamelė kerta Irano-Turkijos sieną! Keliautojai džiaugias vėl būdami ten, kur daugiau civilizacijos, kur anksčiau atrodęs chaotiškas eismas, dabar atrodo kaip tvarkingiausias pasaulyje ir kur vėl jaučiasi būdami Europoje.
Civilizacija džiugina, tik kuro kainas keliautojai jau buvo primiršę, o jos per tą mėnesį, kai šeima keliavo po Iraną, dar ir gerokai paaugo.
Niekur nesidėsi, kuro reikės, nes jau iškart, tik įvažiavę į Turkiją, Ragauskai yra apsisprendę važiuoti tolyn nuo sienos, kur šilčiau. Taigi, Karamelė juda toliau egzotiškais keliais (palei Irako ir Sirijos sienas), kol pasiekia Kemerą, o čia Paulius su Lėja leidžiasi į 6,5val žygį kalnuose “amžinosios ugnies” beieškant. Jų įspūdžius po nelengvo, bet sužavėjusio žygio žiūrėkite 33 serijoje.