M. Vaupšas pastebi, kad miestas pats tuo pačiu yra ir produktas, ir prekės ženklas, vadinamas brandas. „Iš esmės, kas vyksta mieste, tas vyksta ir su pačiu brandu. Projektuojant miestą, tai jau atsiliepia ir į pačiam brandui. Tai yra, jei projektuojama vizija, kad bus tam tikra miesto ambicija, tada atsiranda ir brando ambicija. Jei nėra paties miesto ambicijos, tai nėra ir brando ambicijos", - aiškina jis.
Pasak M. Vaupšo, kalbant apie miestų rinkodarą, ji taip pat išsiskiria tuo, kad joje labai didelė vaidmenį turi politinė dedamoji, tai yra, kokie politiniai lyderiai, kaip jie artikuliuoja, kaip jie sutelkia komandą būtent tiems išsikeltiems tikslams. Be to, kuriant miesto ar valstybės reputaciją, prireikia mažiausiai 15 metų, kad idėja materializuotųsi, ką rodo ir sėkmingi Barselonos ar Estijos pavyzdžiai.
„Dar vienas skirtumas, kad miestų rinkodaroje nėra produktams ar paslaugoms įprasto gyvavimo ciklo, kai standartiškai yra įvedimas į rinką, pikas, platus vartojimas ir paskui išėjimas iš rinkos ir toks ciklas gali nuo kokių 2 iki 5 metų gyvuoti. Čia jau yra kitaip. Iš kitos pusės, viskas, kas atsitinka mieste gero ir blogo, daro didelę įtaką reputacijai", - pastebi M. Vaupšas.
Gana dažna praktika - miestų pristatymui naudoti megaįvykius, kaip Olimpiada, Eurovizija, ar infrastruktūros objektus, kaip pasaulinei parodai statytas Eifelio bokštas. Tačiau viskam tam reikia vieningos komunikacijos ir stiprios lyderių ambicijos.
D. Udrys pasakoja, kad savo darbe vengia miestą vadinti produktu - jų rinkodara pernelyg skirtinga, kad tai būtų galima tapatinti. „Produktą daugmaž valdo įmonė, kuri jį pristato. Vilnius yra ne toks dalykas, kurį gali taip suvaldyti. Tai yra žmonės, bendruomenė, vieta, infrastruktūra, ir tikrai „Go Vilnius“ negali suvaldyti visų šių savybių. Taigi mums tenka bandyti iš to, ką turime ir iš to, kuo miestas bando tapti, sukurti vientisą komunikaciją visoms grupėms, į kurias orientuojamės, ir padaryti tai taip, kad komunikacija neprieštarautų viena kitai. Pavyzdžiui, yra žmonių grupė, kuriai labai įdomus sovietinis paveldas, bet komunikuoti sovietinį paveldą netinka mūsų kitiems tikslams", - aiškina jis.
Pasak D. Udrio, už miesto rinkodarą atsakingų žmonių užduotis turėtų būti pasirūpinti kaip išnaudoti jau turimas geras savybes. „Pavyzdžiui, mes dažnai skundžiamės lietingais orais, bet yra šalių, kurios ne mažiau lietingos, ir pritraukia turistus, jie net mėgaujasi tam tikra romantika to lietaus, turiu omenyje, pavyzdžiui, Airiją, ar dabar labai ant bangos esančią Islandiją", - kūrybiškai pažiūrėti į savo turimus privalumus radina „Go Vilnius" vadovas.
Vienu svarbiausių uždavinių miestų rinkodaroje yra bendruomenės sutelkimas ir įtraukimas. Jei jie komunikuoja tas pačias vertybes, tuomet jas pastebi ir miesto ar šalies svečiai. Be to, svarbu ir savęs nenuvertinti. Kaip pastebi M. Vaupšas, tyrimai rodo, kad Vilnius neišnaudoja savo potencialo: į jį atvykę svečiai gauna daugiau negu tikėjosi. Tai rodo, kad reikia stiprinti miesto viešuosius ryšius ir komunikaciją.