Laukia įstatymo pataisų
Nors tai, kad internete skelbiami filmai, muzika, ar kiti kūriniai yra platinami nelegaliai, daugelis supranta, to neužtenka sumažinti milžiniškiems piratavimo mastams. Statistika rodo, kad Lietuva pagal piratavimą užima antrą vietą, o mus lenkia tik Baltarusija. Nors tikslių skaičių sužinoti neįmanoma, vertinama, kad Lietuvoje nelegalų turinį platinantys tinklapiai per metus uždirba daugiau nei 15 mln. eurų siekiančias pajamas.
Lietuvos rinkai neteisėtai filmus platina apie 200, televizijos turinį – 60, muziką – 75, knygas – apie 20 tinklapių. Vien vienos vogtą turinį platinančios svetainės „Filmai.in“ 2016 m. pajamos perlipo 2,4 mln. eurų. Labiausiai vagiama knyga šiuo metu yra prezidento Valdo Adamkaus memuarai.
Ar įmanoma piratavimui užkirsti kelią? M360 vaizdo konferencijoje dalyvavusi Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė Agnė Begetė kalbėjo, kad veiksmingas įrankis šioje kovoje būtų nelegalų turinį platinančių interneto svetainių blokavimas: nors apie tai kalbama jau seniai, tačiau įstatymu tokios priemonės nebuvo įtvirtintos.
„Prieš daugiau nei metus visi susėdome už stalo – autoriai, kūrėjai, telekomunikacijų įmonės, interneto paslaugų tiekėjai, televizijų asociacija – visi sutarėme, kad, kaip mes juokaujame, reikia tuos ne vietoje padėtus rankinukus patraukti, apsunkinti priėjimą prie jų, nes kitaip žmonės eina pri šalį ir juos ima. Tad šiomis dienomis mes tiesiog laukiame iš Kultūros ministerijos apibendrinto darbo grupės įstatymo, kad jis galėtų iškeliauti į Seimą ir būtų daugiau tvarkos“, – pasakojo A. Begetė.
Kartu sprendžia tuščios laikmenos mokesčio klausimą
Pasak Kultūros ministerijos visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjo Deivido Velkaus, ministerija taip pat nori šį klausimą suspėti išspręsti dar birželį ir nebekelti jo į Seimo rudens sesiją. Kol kas šio įstatymo pataisos nepriimamos, nes kartu su jomis siūloma ir daugiau pakeitimų, susijusių su kompensacinio atlyginimo autoriams panaudojimu.
Dalis šio kompensacinio atlyginimo autoriams gaunama iš nuo 2012 m. renkamo tuščios laikmenos mokesčio, kurį sumoka visi pirkėjai, įsigydami elektronines laikmenas: 25 proc. iš jo surinktų lėšų skiriama Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai. Kultūros ministerija nutarė perduoti šių pinigų paskirstymo funkciją kitai institucijai, tačiau kilo diskusijos, kuriai būtent: svarstyta šį uždavinį patikėti Kultūros tarybai, tačiau dabar ruošiamasi jį perleisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
„Dėl šitos dalies tam tikrose diskusijose Kultūros ministerija turėjo vienokį matymą, kolektyvinio administravimo institucijos – kitokį. Bet mes nesame susipriešinę, mes kalbamės, ieškome geriausio mechanizmo ir būtent šitas dalykas galbūt šiek tiek stabdė, nes viskas yra viename bendrame įstatymo projekte“, – kalbėjo D. Velkas.
Autoriai jaučiasi apvogti
Kompozitorius, muzikos prodiuseris Vytautas Bikus pabrėžė, kad autoriai neprašo jiems duoti daugiau pinigų. „Mes neprašome, kad mums pakeltų algas ar išmokėtų premijas, čia ne apie tai. Mes kalbame apie pinigus, kuriuos sumoka legalūs mūsų turinio vartotojai. Dabar yra taip, kaip žmogus dirbtų darbą už sutartą tūkstančio eurų algą, bet jam sumokėtų 600 ir sakytų, kad už likusius 400 kitas žmogus susiremontavo vonią ar dar ką nors pasidarė, nes jam reikėjo. Tad kai dabar žmonės jautriai reaguoja sakydami, ką jūs čia tokio sukūrėte, kad jums reikia daugiau mokėti, mes sakome ne daugiau, o tai, kas priklauso pagal įstatymą“, – sakė V. Bikus.
V. Bikus taip pat ragino žmones nebūti naiviais ir negalvoti, kad internete skelbiamas turinys gali būti nemokamas. „Verslininkai nėra tokie kvaili. Pagalvokite, jei yra tokia milžiniška tarptautinė kompanija kaip „Spotify“, ar ten visi kvailiai sėdi, kad prašo už muziką susimokėti? Reikia savęs paklausti, jei mano draugas kas mėnesį moka po kelis eurus už kažkokį abonementą, o aš ne, ar jis kvailys? Ne, nes tokio dalyko kaip nemokamas turinys nėra. Ir tai nepriklauso nuo paties turinio. Kartais žmonės sako, kad tie menininkai nieko gero nesugalvojo, kodėl turiu mokėti. Ne čia esmė: vienam patinka Egidijus Dragūnas, kitam – Vytautas Šiškauskas, bet tiek vienas ,tiek kitas įstatymo ir teisingo paskirstymo už savo darbą kontekste yra vienodi“, – kalbėjo jis.
Užburtas ratas
Apklausų duomenimis, kaip pagrindines priežastis, kodėl siunčiasi nelegalų turinį, Lietuvos vartotojai dažniausiai nurodo, kad jiems trūksta legalių alternatyvų arba kad jos yra per brangios. A. Begetė priminė, kad alternatyvų dabar tikrai yra – minėtasis „Spotify“, taip pat „Netflix“, „Viaplay“, „Kinofondas.lt“ ir daug kitų.
Tačiau, pasak jos, taip pat svarbu suprasti, kad kuo labiau vartotojai bus linkę siųstis nelegalų turinį, tuo mažesnį turėsime legalių alternatyvų pasirinkimą.
„Tiek interneto paslaugų tiekėjai, tiek televizijos sako, kad mes investuodami į savo paslaugą norėtume nupirkti naujausias serialo serijas ir pateikti savo vartotojams, bet kai tuo pačiu metu tenka konkuruoti su nelegaliu nemokamu turiniu, tai padaryti labai sudėtinga. O nelegalų turinį platinančios svetainės yra tiek išvystytos ir surenka tokias pajamas, kad žmogui net sunku atskirti, ir siųsdamas žinutę už filmą jis galvoja, kad jos negalios. Tad mes ir sakome, kad labai priimti įstatymo projektą ir tokias svetaines sustabdyti“, – sakė A. Begetė.
„Paprastai tariant, vartotojams norime pateikti legalaus, lengvai prieinamo turinio, o tuos, kurie lobsta iš nelegalaus turinio – blokuoti“, – teigė AGATA vadovė.