Dėl naujos tvarkos įkalinimo įstaigose protestus paskelbę nuteistieji žada, kad bado akcijos nenutrauks ir teismuose kovos dėl jiems padarytos žalos – nuteistieji žada iškelti tūkstančius bylų ir taip sutrikdyti ne tik įkalinimo įstaigų, bet ir teismų darbą.
Permainos Pravieniškėse palietė šimtus nuteistųjų – ne tik tuos, kurie daugybę metų neoficialiai vadovavo pataisos namams, bet ir kriminalinės subkultūros taisyklių nepripažinusius kalinius. Vienas tokių – nuteistasis Mantvydas Ananka iš Kauno.
Bausmę dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo atliekantis vyras Pravieniškių pataisos namų vadovybės sprendimu buvo perkeltas į Vilnių – zonos administracija jam nurodė, kad taip jį nori apsaugoti nuo gresiančių nemalonumų. Nuteistasis mano, kad pataisos namų vadovybė pasielgė netinkamai, todėl į teismą padavęs įkalinimo įstaigą prašo ne tik administracijos veiksmus pripažinti neteisėtais, bet ir priteisti neturtinę žalą.
„Penktadienį vakare atėjo pareigūnas ir liepė susirinkti savo daiktus, sakė, kad mane turi pristatyti į antrąjį kontrolinį patikros punktą, – pasakojo Mantvydas. – Nusivedė, nežinojau, ko laukti, o paskui išsikvietę pareigūnai informavo, kad mane čia laikinai apgyvendins dėl mano saugumo. Labai nustebau: kokio saugumo, apie ką čia šnekate, jeigu saugiai jaučiuosi. Ir tada man pasakė, kad direktorius neva gavo žinių, kad man gali grėsti pavojus.
Net šešias dienas mane pralaikė antrajame kontroliniame patikros punkte, čia esančios patalpos toli gražu nėra skirtos gyvenimui, tai yra etapinės patalpos, kur žmonės laukia etapo ir išvažiuoja iš pataisos namų. Tai – minimali patalpa, kurioje nėra nei kriauklės, nei dušo, nei šaldytuvo produktams susidėti.
Padarė cirką, ne kartą klausiau, kada paaiškės, kiek čia turėsiu sėdėti, o jie vis atkirsdavo, jog mes dar turime išsiaiškinti. Ir praėjo tos šešios paros, dar prieš tai pamačiau laikinąjį direktorių Dainių Sušinską, klausiau, kas čia vyksta, o jis atsakė, kad taip reikia, „reikia tave apsaugoti“. Jis labai emociškai buvo paliestas dėl Pravieniškių skandalo, sakė, kad „tokie kaip jūs, ir taip man prikenkėte“. Kaip ir kuo, neįsivaizduoju, bet galiu tik numanyti, kad koks nors vienas žmogus susiekė su direktoriumi ir pasakė, jog esą girdėjo, kad man kažkas nori kažką daryti dėl esą zonoje buvusių kratų, kai kaukėti pareigūnai buvo atvažiavę, ir neva prisidėjau prie užsakymo... Mane pernelyg sureikšmino, tapau vos ne oficialus zonos darbuotojas, neva šmeižiu direktorių ir duodu kažkokius parodymus „Delfi“ portalui, esu jų informatorius.“
Mantvydas sako, kad niekada nesikišdavo į kitų kalinių reikalus ir tuo labiau neteikė informacijos žurnalistams. „Kas mane pažįsta, supranta, kad tai propaganda, kažkam zonoje buvau neparankus, galbūt pačiam direktoriui, todėl jis manė, kad galėčiau būti „Delfi“ informatorius, bet aš gyvenau savo gyvenimą, turiu savo prioritetus ir man neaktualu gilintis į kitus žmones, kažką šmeižti ir t. t., o kalbant apie kratas, net neturiu tokių galimybių ir galių, kad galėčiau duoti nurodymus jas atlikti“, – teigė jis.
Į Vilniaus pataisos namus pervežtas nuteistasis sako, kad šešias paras praleido laikinojo sulaikymo kameroje, tačiau pataisos namų vadovybė to nepripažįsta. „Šimtai nuteistųjų matė, kaip mane išvedė, taip pat tai turėtų patvirtinti vaizdo įrašai, bet neabejoju, kad įkalinimo įstaigos vadovybė jų tyčia neišsaugojo arba net nieko neįrašė, nes zonoje neveikia daugelis kamerų“, – sakė M. Ananka.
Į laisvę jis turėtų išeiti po dviejų metų, tačiau vyras viliasi, kad bus išleistas anksčiau.
Apie tai, kas daugybę metų vyko „bachūrų“ valdomuose pataisos namuose, kaip kalinių gyvenimas pasikeitė po garsiojo televizijos projekto „Chorų karai“, kaip užversti pačio baisiausio gyvenimo puslapį ir iki šiol neskelbtus faktus apie gyvenimą zonoje skaitykite po savaitės pasirodysiančioje DELFI spec. korespondento Dainiaus Sinkevičiaus knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“. Šioje knygoje – ir itin atvira Mantvydo, kurį žiniasklaida buvo pakrikštijusi „veidmainiu žudiku“, išpažintis.
„Ši knyga įtraukia taip, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs, ką perskaitei, – sako DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė. – Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Ir dauguma jų – visiškai jauni vaikinai, už grotų patekę pirmą kartą ir dar būdami nepilnamečiais.“
Leidykla „Baltos lankos“ jau pradėjo išankstinę knygos „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ prekybą internetu – ją galima įsigyti paspaudus šią nuorodą.