Nuteistasis Saulius sako, kad „Mūsų amatuose“ dirbantys kaliniai gauna 140 eurų, tuo metu netoliese esančioje mėsos perdirbimo bendrovėje – ir apie 800 Eur. Tačiau tokia suma tik retam nuteistajam patenka į sąskaitą – įkalinimo įstaiga esą siekia, kad nuteistieji darbo sutartis sudarytų per valstybės įstaigą, bet tokiu atveju vis tiek gautų 140 Eur. Iš šios sumos jie ne tik privalo 10 proc. sumokėti į Paramos nuteistiesiems fondą, bet ir išgyventi – atvirojoje zonoje kalintiems nuteistiesiems valstybė suteikia tik gyvenamąją vietą.
„Visa kita – kainuoja, turime patys prasimaitinti“, – sakė po metų į laisvę išeisiantis Saulius.
Jis mano, kad įkalinimo įstaigoje dirbantys nuteistieji yra paversti vergais – pigia darbo jėga: „Šiandien viešai kalbu, o rytoj sulauksiu grasinimų – bet jeigu baisu kalbėti, kam tada gyventi?“
„Ar zonoje įmanoma pasitaisyti? – Saulius pats klausia ir atsako: – Suprantate, žodis pasitaisyti reiškia, kaip tu pats supranti tą pasitaisymą. Jeigu tu nenorėsi čia pakliūti, darysi išvadas ir nepakliūsi. Taip, gyvenime visko būna, bet iš klaidų reikia mokytis. Vien buvimas atvirojoje kolonijoje siunčia žinią apie tavo pasitaisymą, už pažeidimus čia nepakliūsi.“
Pasak Sauliaus, Pravieniškėse nėra taip blogai, kaip Alytuje, kur jis anksčiau atliko bausmę: „Alytuje – daug blogiau, ten sėdintys nuteistieji serga AIDS, infekuoti ŽIV, jie neturi ką prarasti, ten – ne žmonių, o gyvulių banda: įsivaizduokite, koks gyvenimas, jeigu įkalinimo sektoriuje gyvena trys šimtai žmonių. Jų niekas per dieną nekontroliuoja, jie kaip bitės per dieną zuja: vieni kaifą verda, kiti – samagoną, kiti geria, mušasi. Ar tai gyvenimas?“
Daugiau apie tai – vaizdo įraše. Visus „Pravieniškių mafijos“ straipsnius skaitykite paspaudę šią nuorodą.