Savaitės įvykiai. Ar karantinas dar yra veiksmingas ir kodėl užsienyje gyvenantis lietuvių vaikai nesiveržia mokytis gimtosios tėvų kalbos

Šią savaitę vienas vaistinių tinklas paskelbė įdomią statistiką – žmonės pradėjo gausiau pirkti kosmetiką nuo saulės. Žmonės jau ruošiasi atostogoms ar tas kremo buteliukas labiau pažadas sau, kad ateitis bus šviesi ir joje viskas bus, kaip įprasta? Bus atostogos, poilsis, galimybė nuvykti prie jūros.

Psichoterapeutai fiksuoja stiprius emocinius visuomenės pokyčius. Jie sako – žmonės praranda prasmę. Vieniems dingsta prasmė tvarkyti namus, kitiems – laikytis karantino nurodymų. Kokios nuotaikos apėmusios visuomenę? Kaip žmones motyvuoti laikytis karantino ribojimų? Ir ar, bendrai, karantinas dar turi prasmę, kai kas savaitę kas nors patikrina įvestų taisyklių tvirtumą?

Nustebino ir papiktino – taip galima būtų apibūdinti visuomenės reakciją į įvykusį praeitą šeštadienį muzikinį renginį M.A.M.A. Šis renginys buvo aptarinėjamas visą savaitę.

Iš kultūros sektorių kol kas atlaisvinti tik muziejai. Viename jų apsilankėme pažiūrėti, kokios ten tvyro nuotaikos. Kultūros darbuotojams ir kitiems grįžtantiems į darbus reikia atlikti covid testus. Ar žinote, kokie jie būna ir koks jų efektyvumas? Muzikinių apdovanojimų M.A.M.A rengėjai dievagojosi, kad atliko testus, tačiau ar tai tikrai toks jau patikimas būdas, leidžiantis teigti, kad jokios užsikrėtimo rizikos nėra?

Galiausiai, visus labiausiai dominęs klausimas – kada bus atlaisvintas kultūros sektorius. Tuo klausimu pasisakė ir prezidentas – interviu BNS jis teigė – kultūros įstaigos atvertos per vėlai ir trūksta lankstumo renginiams. Apie viską plačiau – reportaže.

Lietuvių kalbos, kultūros ir identiteto puoselėjimas užsienyje – pačių užsienyje gyvenančių lietuvių reikalas. Taip galima būtų apibūdinti Lietuvos požiūrį į užsienyje gyvenančius lietuvius. Ilgą laiką įvairios vyriausybės nieko konkretaus nedarė, tik deklaruodavo, kad taip, svarbu lavinti užsienyje gyvenančius lietuviukus, kad jie mokėtų kalbą, kad žinotų šalies istoriją, nes gal kada grįš tėvynėn.

Pasekmės tokio neveiksnumo akivaizdžios – tik 6 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių lanko lituanistines mokyklas, mokosi lietuvių kalbos ir apie Lietuvą. Virš 100 000 lietuvių vaikų, gyvenančių užsienyje, taip ir neišmoksta kalbėti lietuviškai. Nors pasaulyje veikia keli šimtai neformalių lituanistinių mokyklų. Viena aktyvistė iš Airijos sako – kai į užsienį gyvenanti išvykę žmonės pamiršta savo kalbą, jie praranda ir savo sielą.

Kaip vyksta lituanistinis švietimas? Kas tie nematomi Lietuvoje pedagogai, dirbantys savaitgaliais ir po darbo? Kodėl svarbu mokyti lietuvių kalbos užsienyje gyvenančius vaikus? Ar tik dėl to, kad vieną dieną jie galbūt grįš į Lietuvą? Plačiau pasakoja Daiva Ausėnaitė.

Laida Savaitės įvykiai sekmadienį 18 val. per Delfi televiziją.