Molekulinės virtuvės propaguotojai taiko inovatyvius metodus, keičia fizines komponentų ypatybes, išsaugant jų skonį.
Pavyzdžiui, viename molekulinės virtuvės restorane Tokijuje yra patiekalas „Karšti pavasariniai kiaušiniai“, gaminamas iš sojų sūrio ir moliūgo. Trintas moliūgas sumaišomas su dumblių želė, o kalcio laktato fizinės ypatybės jau pakitusios. Masė užšaldoma ir atrodo kaip kiaušinio trynys.
Dar vienas populiarus patiekalas – „Cigaras“, gaminamas iš virtų bulvių ir kiaulienos kumpio. Keli pelenų taškeliai – iš sezamo sėklų ir Jobo ašarėlių. Šį patiekalą sunku atskirti nuo tikro cigaro.
Įdomūs, naujoviški valgiai vilioja į restoranus daugybę žmonių.
Daugelis molekulinės virtuvės patiekalų gaminami esant žemai temperatūrai, kad nebūtų pakenkta baltymams. Taip maksimaliai išlieka švelnus skonis ir maistinė vertė. Žmonės vis labiau domisi sveika mityba, tad rinkoje pasirodė žemos temperatūros viryklių, kurios sparčiai paopuliarėja.“