„Sveiki atvykę į Jupiterį“, – paskelbė komentatorė NASA skrydžių valdymo centre Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje. Salėje buvę žmonės prapliupo džiaugsmingais šūksniais, kai saulės energija varomas zondas, paleistas prieš penkerius metus iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir nuskriejęs beveik 3 milijardus kilometrų sėkmingai įskriejo į orbitą aplink Jupiterį.
Iki tolimos planetos „Juno“ skriejo daugiau negu 200 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Zondas turėjo tik vieną šansą pataikyti į Jupiterio orbitą, todėl mokslininkai atsikvėpė su palegvėjimu, kad milžiniški pinigai nenuplaukė pro šalį į kosmoso platybes.
Mokslininkai tikisi patikslinti, kiek Jupiteryje esama vandens, taip pat surinkti duomenų apie jo branduolio sudėtį. Jupiteris garsus dėl savo Didžiosios raudonosios dėmės – didžiulio ciklono, kurio skersmuo didesnis negu Žemės, jis siaučia toje planetoje jau šimtus metų. „Juno“ pirmasis mėgins pažvelgti, kas dedasi po Jupiterio debesimis.
Zondas pavadintas Junonos, senovės romėnų dangaus dievo Jupiterio žmonos, vardu. Po poros metų zondas bus sunaikintas nukreipiant jį į Jupiterio gilumą, kad aparatas neužkrėstų šios planetos palydovų bakterijomis iš Žemės.