Gegužės 9 dieną Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, geriau žinoma akronimu CERN, oficialiai pristatė naują 80 metrų ilgio linijinį dalelių greitintuvą „Linac 4“, kuriame vandenilio jonai skries įgiję net tris kartus daugiau energijos nei senesniuose greitintuvuose.
Tai reiškia, kad Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas ir kiti eksperimentai galės būti vykdomi naudojant dvigubai intensyvesnį dalelių spindulį, tokiu būdu stebėjimams užtikrinant daugiau protonų dalelių susidūrimų.
CERN mokslininkai sako, jog susidūrimai ir atradimai gyvybiškai būtini naujiems duomenims gauti, o tai reiškia, kad į Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą reikia siųsti vis daugiau ir daugiau protonų.
Į „Linac 4“ greitintuvą keliaus vandenilio jonai, kurie bus greitinami keliais etapais. Greitintuvo gale šie jonai bus išvystę pusę šviesos greičio ir galės būti perkelti į kitus greitintuvus naujiems eksperimentams. Padidės ir jų tankis bei energija, taigi dalelių susidūrimų skaičius Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve išaugs penkis kartus.
Deja, tokių pokyčių teks palaukti bent iki 2025 metų. „Linac 4“ iš pradžių laukia ilgas ir sudėtingas bandymų laikotarpis, o prie CERN greitintuvų komplekso jis bus prijungtas per planuojamą techninę pertrauką 2019-2020 metais.
Nepaisant to, šio greitintuvo pagrindą sudaranti technologija jau taikoma tiek visuomeniname gyvenime, tiek medicinoje ir mene, sako „Linac 4“ projekto vadovas Maurizio Vretenaris.
CERN dirbantys mokslininkai yra dirbę su miniatiūrine „Linac 4“ greitintuvo bandomąja versija, kuri naudojama gydant auglius, kai kurie izotopai pasitarnauja ir diagnozuojant ligas.
Dirbama ir su prototipu, kuris skirtas muziejams. Šis greitintuvas padės analizuoti paveikslus, nustatyti jų amžių, dažų sudėtį, įvertinti, ar jis buvo restauruotas, atskirti originalą nuo klastotės.