Nuo 2011 metų šis 50 metų Indonezijos gyventojas, dalyvaujantis Plėšrūnų veisimo programoje, iš viso užaugino beveik 2 tūkst. paprastųjų liepsnotųjų pelėdų. Programa ypatinga tuo, kad jos metu šie mįslingi išminties ir žinių simboliu laikomi paukščiai mokomi naikinti kenkėjiškus graužikus, pavyzdžiui, žiurkes.
Laukinėje gamtoje paprastoji liepsnotoji pelėda padeda nuo 3 iki 12 kiaušinių, tačiau išsiperi dažniausiai vos vienas. P. Arto rūpinasi pelėdų kiaušiniais ir taip stengiasi didinti šių paukščių gimstamumą.
Kai paukščiai sulaukia keturių mėnesių, veisėjas ramia širdimi pelėdas paleidžia į laisvę.
P. Arto miestelyje iš viso įrengė per 140 specialių perėjimo dėžių, kur pelėdos gali dėti kiaušinius. Žemės ūkio reikmėms iškertama vis daugiau miškų, tad pelėdoms darosi vis sunkiau rasti vietą lizdui sukti. Specialios dėžės pasitarnauja kaip puiki alternatyva.
P. Arto iniciatyva naudinga ne tik pelėdoms, bet ir visam miesteliui, į kurį dabar noriai traukia vietos ekoturistai. Viena iš tokių – Herlina Von Tojo, kuri ieško informacijos, kaip geriausiai išsaugoti subalansuotą ekosistemą.
P. Arto pelėdų veisimo programą sumanė atsižvelgęs į vietos ūkininkų poreikius – jie nebesugalvojo, kaip apginti savo laukus nuo smulkių graužikų. Žemdirbiai juos bandė išginti dūmais, medžiojo, tačiau pastangų būta bevaisių. Paskutinė galimybė – pesticidai, tačiau vietiniams tokia perspektyva neatrodo patraukli, nes cheminės medžiagos turėtų ilgalaikių padarinių aplinkai.
Geriausias problemos sprendimo būdas pasirodė paprastosios liepsnotosios pelėdos – dėl dydžio ir mitybos įpročių.
Pelėdos nėra įtrauktos į laukinės gamtos saugomų rūšių sąrašą, tad prekiauti šiais paukščiais įstatymai nedraudžia. Anot gamtininkų, tai nėra gerai, nes pastaruoju metu pelėdų išnaudojimo atvejų skaičius drastiškai auga.