Mokslas ir gamta drauge sukuria neįprastą vaizdą: į Soreko upelį patenka išvalytos kanalizacijos nuotėkos, kuriose yra gausu maistinių medžiagų. Jos skatina veistis museles, kurios savo ruožtu maitina vorus, galinčius gausiai daugintis.
„Šioje vietoje regime masines storažandžių šeimos vorų sankaupas. Paprastai jie būna atsiskyrėliai, bet šiuo išskirtiniu atveju jie gyvena labai glaudžiai ir visus augalus prie upelio apraizgo savo voratinkliais“, - pasakojo Jeruzalės hebrajų universiteto doktorantas Igoris Armiachas, tyrinėjantis voragyvių kolekciją iš „Nacionalinių gamtos istorijos kolekcijų“.
Jis teigė, kad milijonai storažandžių vorų sukūrė voratinklius, kurie užklojo visą mišką – toks reiškinys Artimuosiuose Rytuose sutinkamas retai.
„Čia galime matyti, kad jie sukūrė kai ką visiškai skirtinga. Jie rezga šias didžiules paklodes, kurios naudojamos tiek judėjimui tarp skirtingų medžio dalių, tiek kiaušinėlių dėjimui, tiek, veikiausiai, medžioklei. Žinoma, jie naudoja šiuos voratinklius medžioklei, bet medžioklė šiuo atveju yra marginalus dalykas. Šiems vorams nebūdinga megzti tokias didžiules tinklų antklodes“, - aiškino I. Armiachas.
Kol palei upelį visur matyti voratinklių ir vorų kiaušinėlių maišelių, jų ateitis yra miglota. Dėl atvėsusio oro muselių populiacijos netrukus drastiškai sumažės, ir tinklų pynėjai neteks savo maisto.