Jūrų muziejus jau nesutalpina sergančių ruoniukų

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius. Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios. Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Smiltinukas ir Preila. Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato – ji tebėra užpilta krauju. Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą. „Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį. Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių. Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės. Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.