Karlas Stanley iš Roatano giliųjų vandenų tyrinėjimų instituto JAV pakrančių apsaugos jūrų tyrimų komisijai liudijo, kad ši implozija – tai nusikaltimas.
„Nelaimingas atsitikimas būna tuomet, kai kažkas įvyksta netikėtai ir visiškai atsitiktinai. Čia nebuvo nieko netikėto. To tikėjosi visi, kurie turėjo bent šiek tiek informacijos. Ir, manau, kad jei tai nebuvo nelaimingas atsitikimas, tuomet tai turi būti tam tikras... tam tikro laipsnio nusikaltimas“, – sakė Karlas Stanley iš Roatano giliųjų vandenų tyrinėjimų instituto.
Jis taip pat suabejojo S. Rusho verslo modeliu, kurio tikslas buvo uždirbti pinigų iš povandeninių ekspedicijų.
„Visas šis verslo planas buvo visiškai beprotiškas. Visa naftos, dujų bei karo pramonė yra visiškai perėjusi prie tokių nuotoliniu būdu valdomų aparatų, kaip tas, kurio filmuotą medžiagą paskelbėte, ištraukdami nuolaužas. Tokioms reikmėms jiems nereikia aparatų, gabenančių penkis žmones. Jie tai jau išsprendė su nuotoliniu būdu valdomais aparatais. Visas Stocktono (Rusho) verslo planas neturėjo jokios prasmės“, – teigė K. Stanley.
K. Stanley taip pat spėliojo, kad plėsti ribas povandeninių operacijų srityje S. Rushą skatino jo ego.
„Visa ši operacija buvo sumanyta dėl to, jog Stocktonas norėjo palikti savo pėdsaką istorijoje. Jis... gyveno 250 metų istoriškai reikšmingų asmenybių šešėlyje. Jo tėvas taip pat buvo puikiai pasižymėjęs jūrų pėstininkas, didžiųjų žvėrių medžiotojas, Renkamo Bohemos klubo prezidentas“ – tvirtino K. Stanley.