Šiais metais Meksikos antropologijos ir istorijos instituto archeologai ėmėsi intensyvesnių darbų minėtoje aikštėje. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad joje gausu kraterių ir slaptų praėjimų, sudarančių savotišką labirintą. Pirminiai kasinėjimai atskleidė, kad senieji Teotihuakano gyventojai statyboms naudojo specifinius akmenis.
Archeologai norėtų išsiaiškinti, slypi miesto gelmėse. Ekspertai sako, kad kadaise Mėnulio aikštė turėjo didelę ritualinę svarbą ir senovėje atrodė visai kitaip nei ta, kurią šiandien noriai lanko turistai.
Archeologė Ortega Cabrera teigia, kad atlikti kasinėjimai patvirtino anksčiau keltą hipotezę dėl aikštės svarbos.
Nepaisant fakto, kad ši aikštė – vienas iš gausiausiai turistų lankomų objektų, Teotihuakaną gaubia daug paslapčių. Viena iš jų – tai, kad miesto gyventojai vis dar neturi oficialaus pavadinimo.
O. Cabreros teigimu, naujausi archeologų radiniai suteiks daug vertingos informacijos apie šį senovinį miestą.
„Dabar apie šią kultūrą žinome kiek daugiau. Nepaisant to, vis dar labai daug neatsakytų klausimų. Mes tik pradedame leistis gilyn į miesto gelmes, kur galbūt rasime nemažai atsakymų. Jau dabar galiu pasakyti, kad tokios viešos vietos, kaip vadinamoji Mėnulio aikštė, citadelė ir Saulės piramidės aikštė, buvo skirtos religinei vienybei puoselėti. Būtent toks bendruomeniškumas vėliau prisidėjo ir prie viso miesto didybės“, - pasakojo archeologė ir Teotihuakano projekto vadovė Ortega Cabrera:
Teotihuakanas – miestas, iš kitų išsiskiriantis masyviomis akmens piramidėmis, kadaise talpino per 200 tūkst. žmonių. Miestas buvo senovės imperijos širdis ir klestėjo laikotarpiu nuo 100 iki 700 metų po Kristaus.