J. Mengele kaltinamas vykdęs eksperimentus su Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintais žmonėmis.
Niekieno nepareikalauti J. Mengele kaulai metų metus pragulėjo San Paulo morge, priklausančiame Teisės medicinos institutui, kol vieną dieną teismo ekspertizės specialistui Danieliui Munozui šovė mintis, kad jie galėtų praversti per universitete skaitomą kursą.
Mokslų daktaras tvirtina, kad dėl tam tikrų unikalių savybių šie kaulai yra labai vertingas egzempliorius.
Kurso klausantiems studentams nurodoma tirti J. Mengele kaulus ir pastebėtus požymius susieti su esminiais jo gyvenimo įvykiais, nutikusiais karo metais Europoje ir vėliau – Lotynų Amerikoje.
Daugelis J. Mengele gyvenimo epizodų iki šiol neatskleisti. Žlugus hitlerinei Vokietijai šis „gydytojas“, kaip tvirtinama, pabėgo į Buenos Aires ir pragyveno čia ištisus dešimt metų.
Kai tarnybos „Mossad“ agentai nustatė apytikslę šio nacių nusikaltėlio buvimo vietą, jis, kaip manoma, išvyko į Paragvajų, o vėliau – į Braziliją.
Tvirtinama, kad J. Mengele buvo palaidotas Brazilijos kapinėse. Nors ant antkapio buvo įrašyta kita pavardė, J. Mengele asmenybė labai greitai buvo susieta su paminkliniu akmeniu, o tada buvo nurodyta atkasti palaikus ir patvirtinti palaidotojo tapatybę.
Teismo ekspertizės kurso studentams pavesta ištirti tam tikras J. Mengele kaukolės sritis ir pagal jas išsiaiškinti atitinkamus jo gyvenimo faktus.
Pavyzdžiui, nedidelė duobutė ant skruostikaulio rodo, kad nacių gydytojas sirgo sinusitu, o iškilusius pūlinius pats prasipjaudavo skustuvu.
J. Mengele yra kaltinamas žiauriais karo nusikaltimais: jo sprendimu Aušvico kaliniai buvo siunčiami į dujų kameras ir jo iniciatyva su koncentracijos stovykloje uždarytais žmonėmis buvo atlikinėjami žvėriški mirtimi pasibaigdavę eksperimentai.
Aušvicą J. Mengele paliko 1945-ųjų metų sausį, prieš pat įžengiant sovietų kariams.