Septyni mulai su 10 kilogramų sveriančiais plytų nešuliais kartkartėmis stabteli, bet paraginti vėl pamažu juda pirmyn. Varovams svarbu užkopti į tam tikrą aukštį, kol nealina dieną tvoskiantis karštis.
Daugiau nei dešimtmetį Didžiąją kinų sieną restauruojantys darbininkai neapsieina be mulų. Kai kuriose vietose be jų būtų neįmanoma dirbti.
Pavyzdžiui, Dziankou vadinama tūkstančio metrų atkarpa vingiuoja serpantinais, leidžiasi pavojingomis nuokalnėmis ir kyla stačiomis įkalnėmis, todėl be mulų čia neišsiversi.
Mulus auginantis vietinis gyventojas Cao Xinhua (Cao Sinhua) jau dešimt metų dalyvauja sienos restauravimo projektuose. Jis sako, kad į šiaurę nuo Pekino esančiais kalnais einantis ruožas yra labai status, o kalnai tokie aukšti, kad žmonėms užnešti plytas būtų sunku, taigi, mulai – tikras išsigelbėjimas.
Sieną restauruojantys darbininkai, jei tik įmanoma, stengiasi panaudoti autentiškas iš sienos ištrupėjusias plytas. Jei tokių rasti nepavyksta, naudojamos specialiai pagal konkrečią technologiją pagamintos plytos.
Dziankou restauravimo darbams vadovaujantis 61-ų metų inžinierius Cheng Yongmao (Čeng Jongmao) aiškina, kad mulai padeda užnešti plytas tik iki tam tikro aukščio. Vėliau nešulius turi perimti darbininkai.
Dziankou atkarpa buvo pastatyta paskutiniais Mingų dinastijos dešimtmečiais, XVII a. pradžioje. Išvertus iš kinų kalbos jos pavadinimas reiškia strėlės įrantą. Reikia pasakyti, kad palyginti su kitomis, tarkim, prieš du tūkstantmečius, statytomis sienos atkarpomis, tai gana nesenas ruožas.
Išsaugoti natūralų sienos grožį ir padidinti jos saugumą – vienas iš didžiausių rajono vadovybės rūpesčių. Šiuo tikslu ir buvo inicijuoti intensyvūs Dziankou atkarpos restauravimo darbai.
Restauravimo darbai buvo pradėti 2005 metais. Dabar pasistūmėta iki trečio etapo. Progresas, nors ir lėtas, bet akivaizdus. Darbo tempui įtakos turi specifinis vietovės reljefas ir galimybė naudoti tik labai ribotus darbo įrankius.
Atsakingą požiūrį į sienos restauravimą paskatino pernai kilęs visuotinis pasipiktinimas, kai paaiškėjo, kad tam tikros atkarpos buvo restauruotos nepakankamai kruopščiai – tarsi bet kaip.
Šiaurės rytuose esančioje Liaoningo provincijoje darbavęsi darbininkai nugriovė dantytąsias sienų dalis, o grindinį suplūkė iš smėlio ir cemento. Galutinis vaizdas priminė šiuolaikinį šaligatvį.
Prieš akis – milžiniškas darbas: juk kol kas restauruota tik 10 proc. valdant Mingų dinastijai pastatytos sienos.
Ištisus amžius stovintis statinys vietomis visiškai subyrėjęs arba beveik sunykęs.