Nuo šeštadienio, vasario 4 dienos „Domus Aurea“ lankytojai galės virtualiai iš arčiau apžiūrėti freskas, puošiančias jų 12 metrų aukščio sienas.
Rūmai buvo pastatyti 64-aisiais mūsų eros metais po miestą nusiaubusio gaisro (įtariama, kad jį sukėlė pats imperatorius).
Aukso rūmais šis įspūdingas statinys greičiausiai buvo pramintas dėl dalį sienų dengusio plono aukso sluoksnio. Rūmai buvo pagrindinis komplekso, kuriame kadaise buvo įrengtas net ir dirbtinis ežeras (dabar čia stovi Koliziejus), statinys.
Despotu vadintas imperatorius Neronas garsėjo keistais ir tam laikotarpiui itin novatoriškais technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, rūmuose įrengtu besisukančiu valgomuoju.
Nerono nekentęs kitas imperatorius Trajanas nusprendė Aukso rūmus paverti griuvėsiais, o virš jų pastatė savo pirtis. Rūmai atrasti XV amžiuje. Pastaraisiais metais ten itin intensyviai vyksta restauracijos darbai.
Prieš į požeminius rūmų kambarius pradėjus sunktis vandeniui ir kitus realiam pavojui, jog rūmai sugrius, juos per dieną aplankydavo per tūkstantis žmonių.
Romos architektūros institucijų vadovai 2014 metais nusprendė rūmus vėl atidaryti, bet tik nedidelėms lankytojų grupelėms.
Vienas iš tokio sprendimo tikslų – parodyti, kaip vyksta valstybės finansuojama restauracija.