Jaunuolis Julius kritiškai įvertino lietuvių nuomonę apie savanorystę: mes į tai žiūrime kaip į papildomą balą ar įvertinimą iš aplinkinių

Daugelis moksleivių, jaunų žmonių verčiau savo laiką leidžia su draugais, o savanorystė jiems atrodo kaip linksmą laisvalaikį atimanti ir labai įpareigojanti veikla, kuri nesuteikia pakankamai grįžtamojo ryšio. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatoriumi dirbančio 21 – erių metų Juliaus Janulevičiaus manymu, visuomenėje susidaręs klaidingas požiūris paskatina jaunimą neįtraukti savanorystės į savo laisvalaikį.

Visuomenėje vyrauja klaidingas nusistatymas apie savanorystę

Juliaus manymu, visuomenėje vyrauja klaidingas nusistatymas, kad savanoriška veikla yra kaip pridėtas balas stojant į universitetą ar užsidėtas pliusas sau, tačiau į visa tai vertėtų pažvelgti kitu kampu: „Tau nereikia galvoti apie kažkokią pridėtinę vertę. Tiesiog eik ir daryk, kas tau smagu, nes tai yra pati didžiausia pridėtinė vertė, kurią tu gali pats sau susikurti“.

Kokią naudą suteikia savanoriškos veiklos?

Kaip naudas, kurias suteikė savanoriškos veiklos, Julius įvardija galimybę susipažinti su naujais
žmonėmis, patirti naujų dalykų, gebėjimą lanksčiau ir empatiškiau priimti sprendimus.

Nuo ko prasidėjo įsitraukimas į visuomenei naudingas veiklas?

J. Janulevičiaus kelias savanorystėje prasidėjo nuo įstojimo į gimnazijos mokinių tarybą. Atradęs džiaugsmą bendrauti su kitais žmonėmis, dalintis patirtimi, Julius panoro prisijungti ir prie kitų organizacijų.

Svarbu atrasti balansą

Juliaus nuomone, bendruomenė, kuri supa kiekvieną žmogų, daro labai didelę įtaką. Dirbant su kitais savanoriais, svarbu atrasti balansą tarp atsidavimo kitiems bei pačiam sau. „Šiek tiek egoistiškumo, to tokio lengvo, tuo pačiu ir kitu žmonių nepamiršimo, sukuria pačias geriausias patirtis“.