Jūrų muziejaus parodoje Vilniuje lankytojai gali pasijusti tikrais kapitonais

Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta keliaujanti Lietuvos jūrų muziejaus paroda “Klaipėdos burinis laivynas”. Ji pasakoja apie romantišką laiką, kai Baltijos bangas raižė grakštūs burlaiviai. Pirmieji burlaiviai Klaipėdoje, vadintoje Memeliu, atsirado dar XIII a. ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI a. viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Parodos rengėjai vilniečiams suteikia puikią galimybę įlįsti į jūrininko kailį – lankytojams siūlomas interaktyvus žaidimas, leidžiantis pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. O tai padaryti tikrai nelengva, nes Klaipėdos uostas dažnam jūrininkui būdavo negailestingas. Į uostą tenka įplaukti prieš marių tėkmę tuo pat metu bandant suvaldyti Baltijos jūros nešančią srovę. Šios priešingos srovės kol nebuvo pastatytas molas, užnešdavo įplauką. Todėl kasmet jūra ties Melnrage pasiglemždavo po keletą laivų, kurių liekanos ir dabar dažnai yra atplaunamos. Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportavimu, Klaipėdoje prasidėjo XVIII a. viduryje. Buvo įkurtas laivų dailidžių cechas ir klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių ir inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. O 1829 metais atidaryta Karališkoji navigacijos mokykla, kurioje buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai. Burlaiviai iš Klaipėdos uosto gabeno daugiausia medieną ir žemės ūkio produkciją, kuri uostą Nemunu pasiekdavo ne tik iš Lietuvos, bet net iš Baltarusijos ar Ukrainos. Jūrininkų kelionės buvo ilgos ir sudėtingos: kroviniai keliaudavo ne tik Baltijos jūra, bet pasiekdavo Angliją, Pietų Ameriką ar net Afriką ir Australiją.