Seserų Vizitiečių vienuolyno istorija: šventovės virsmas kalėjimu sovietmečiu

18-o amžiaus pradžioje Vilniuje, dabartinėje Rasų gatvėje, pastatyta barokinė Jėzaus Širdies bažnyčia bei įkurtas Vizitiečių seserų vienuolynas sovietmečiu buvo paverstas griežto režimo pataisos darbų kolonija. Maždaug prieš dvejus metus iš čia kaliniai buvo perkelti į naują greta pastatytą įkalinimo įstaigą, tad vienuolyno teritorija tapo apleista, o laikas ir drėgmė negailestingai ardo sakralinio architektūros ansamblio sienas. Kunigas Aušvydas Belickas nepriklausomybės laikotarpiu kurį laiką dirbo čia, griežto režimo įkalinimo įstaigos kapelionu. Buvęs Rasų pataisos darbų kolonijos kapelionas prisimena, kad čia kalėjo ir žinomi nusikalstamo pasaulio autoritetai. Į vadinamąją Vilniaus zoną patekdavo ne kartą teisti žmonės. Kunigas pamena ir žiaurių kalinių tarpusavio konfliktų, net nužudymo atvejų. Tačiau buvęs kalėjimo kapelionas sako, kad žmogus – tai gyvulys ir angelas viename asmenyje. Aušvydas Belickas labai teigiamai atsiliepia apie kalinius, kurie patys savo rankomis įrengė koplyčią bažnyčios kupole. Vienu aukštu žemiau kaliniai taip pat savo lėšomis ir pastangomis Rasų pataisos darbų kolonijos kapelionui įrengė zakristiją. Kartą supuvus zakristijos grindims, netikėtai buvo aptiktos vidinės bažnyčios angos ir praėjimai, kurie anksčiau nebuvo žinomi kalėjimo administracijai. Vaizdo reportaže – taip pat autentiški liudijimai ne kartą teisto vyro, vardu Juozas, kuris atvirai pasakoja apie savo patirtį Rasų kolonijoje sovietmečiu.