Remiantis pjesės, kurią parašė dramaturgas Vladimiras Maliaginas, siužetu, mirštantis Josifas Stalinas prisimena savo gyvenimą. Valstybės laikrodininku jis save vadina viename iš monologų, kurį sako pagrindinį vaidmenį pastatyme kuriantis aktorius Viačeslavas Ogiris.

Spektaklyje galima išvysti mažojo Visariono Džugašvilio (būsimojo revoliucionieriaus ir tautų tėvo), J. Stalino motinos ir žmonos, jo bendražygių ir priešininkų personažus. Kaip teigia Rostovo Gorkio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Pudinas, viena iš pagrindinių pastatymo užduočių ir buvo noras išklausyti patį J. Staliną.

Josifas Stalinas, su kurio vardu susijusios masinės Sovietų Sąjungos represijos ir pavienių tautų deportacijos, Rusijos dramaturgijoje turi ypatingą vietą. Vieni teatrai jau turi su juo ir sovietine praeitimi susijusių spektaklių savo repertuare, kiti ruošiasi tokių įtraukti.

Anot kritikų, jo vardas padeda užsitikrinti, kad bilietų kasa bus pilna. Remiantis neseniai „Levada Center“ atliktos apklausos duomenimis, J. Stalino populiarumas auga ir jau pasiekė 46 proc. Rusijos komunistai rengia protesto akcijas, kurių metų noriai naudoja plakatus su jo atvaizdais ir citatomis.