Iš paukščio skrydžio vaizdas į Izeo ežerą, esantį už 100 kilometrų į rytus nuo Milano, kuo puikiausiai atskleidžia tikrąjį 81 metų menininko sumanymą. 3 kilometrus besidriekiantis pasivaikščiojimo ežero paviršiumi takas driekiasi 3 kilometrus.
Jis Sulcano miestą jungia su Monte Isolos ir San Paolo salomis, kurios įprastai pasiekiamos tik valtimi. Šio unikalaus pasivaikščiojimo tako statybos – tikrų tikriausias inžinerinis pasiekimas.
Iš pradžių tarpusavyje buvo sujungti 220 tūkst. itin didelio tankio polietileno kubelių. Iš jų sudarytos struktūros narių buvo po vandeniu pritvirtintos prie betono plokščių ežero dugne. 16 metrų pločio ir 35 centimetrų storio takas pasivaikščiojimo metu švelniai supasi ežero bangose.
Kubelius dengia 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto geltona danga, priklausomai nuo natūralios šviesos, keičianti savo spalvą. Tą pačią dangą galima pamatyti ir keliose Sulcano miesto gatvėse.
Christo paaiškina, kad visi jo meno kūriniai griežtai ribojami laiko rėmų. Šiuo atveju vaikščioti ežero paviršiumi bus galima tik šviesiausiu paros metu.