Gustas dar kartą prisiminė tuos nelemtus savo baudų metimus į „Maccabi“ krepšį
(2)2004-ųjų balandį paskutiniame TOP-16 etapo ture „Maccabi“ neįtikėtinu būdu išgelbėjo savo sezoną kartu nutildydama Arvydo Sabonio gulbės giesmę Kauno „Žalgiryje“.
Tuomet „Maccabi“ klubui atstovavęs Šarūnas Jasikevičius likus 2 sek. iki ketvirto kėlinio pabaigos pasveikino Antaną Sireiką su pergale. 37 taškus tuomet pelnęs Šaras ir kiti „Maccabi“ žaidėjai nepamirštamą dvikovos atomazgą sutartinai apibūdina tuo pačiu žodžiu – likimas.
Skęstančiame „Maccabi“ laive jau buvo kilęs chaosas – pasirodo, perdavimą iš už galinės linijos per visą aikštę D. Sharpui atlikusio G. Shelefo net neturėjo būti aikštėje. „Daug kas manęs paskui klausinėjo: Gurai, ką tu sau galvojai paėmęs kamuolį į rankas? O aš galvojau, ką darysiu su visais tais bilietais į finalo ketvertą, kurių buvau pripirkęs draugams“, – juokiasi G. Shelefas.
O pagrindinis „Maccabi“ didvyris D. Sharpas tikina, jog net anapus Atlanto jis pirmiausia yra žinomas kaip „to tritaškio“ autorius. Tuomet jis išplėšė pratęsimą (94:94), kurio jau nė vienas nebegalėtų atpasakoti – papildomos 5 min. tebuvo formalumas.
„Maccabi“ laimėjo 107:99 ir „Žalgirio“ sąskaita pelnė teisę ginti namų sienas Eurolygos finalo ketverto turnyre Tel Avive. Kaip sutartinai tvirtina buvę krepšininkai, mistiška pergalė prieš A. Sabonio vedamą Kauno klubą panaikino visą spaudimą – po to jau niekas nebeabejojo, kuo baigsis kova dėl Eurolygos trofėjaus.
Tiesa, tokios atomazgos teoriškai buvo galima išvengti, jei žalgirietis Giedrius Gustas būtų pataikęs nors vieną baudos metimą iš dviejų arba jeigu Tanoka Beardas nebūtų anksčiau įžengęs į trijų sekundžių zoną po antrojo metimo. Kaip pavyko Giedriui Gustui susitaikyti su tokia mačo baigtimi ir kas vyko Tel Avive jis prisiminė DELFI TV laidoje.