Ismailo šeima gyvena centrinėje šalies dalyje esančiame Zenicos mieste, tad tėvai veža jį du kartus per savaitę 70 kilometrų į pietus, į Bosnijos sostinę Sarajevą, kur vaikas lanko plaukimo treniruotes. Tai didelė laiko ir pinigų investicija finansiškai sunkiai besiverčiančiai šeimai.
Jie niekada net nesvajojo, kad jų drovus berniukas, kuris po incidento guminiame baseine ėmė bijoti vandens, kada nors taps plaukiku, jau nekalbant apie aukso medalio laimėjimą.
Jie sunkiai įkalbino sūnų dėl psichoterapinių priežasčių lankyti plaukimo pamokas. Tėvai tikėjosi, kad vanduo sumažins įtampą nugaroje, kuri atsiranda nuolat lenkiantis, kai Ismailas pėdomis valgo, rašo ar užsideda plaukimo akinukus.
Daugiau nei prieš metus Amelis Kapo įkūrė plaukimo klubą neįgaliems vaikams „Spid“, kai pastebėjo, kad daug jų lankosi baseine be profesionalų priežiūros. Jis ir išmokė Ismailą plaukti.
Po metų Zagrebe vykusiose regioninėse varžybose Ismailas įveikė 50 metrų nugara gerokai pralenkdamas savo konkurentus, nors kai kurie jų buvo dvigubai vyresni.
A. Kapo teigia, kad jo klubas neturėjo jokių ambicijų, išskyrus norą suteikti vaikams galimybę patirti varžybų skonį. Dar penki „Spid“ nariai laimėjo šešis aukso ir du sidabro medalius.