Sporto muziejus – vieta, kur atgimsta sportininkų pergalės

Metai bėga, džiaugsmas po pergalių blėsta, o patys pasiekimai grimzta į užmarštį. Tačiau Kaune įsikūrusiame Sporto muziejuje pergalės „gyvos“ tarsi iškovotos šiandien. Vienintelio Sporto muziejaus Lietuvoje darbuotojai sukaupė per 20 tūkst. įvairiausių eksponatų. Beje, nė vienas prizas ar žymaus sportininko asmeninis daiktas nebuvo pirktas ir tam neišleista nė vieno lito – visus eksponatus muziejui padovanojo patys geriausi Lietuvos atletai. Sporto muziejus duris atvėrė 1991 rugpjūčio 2-ąją. Nuo tada eksponatų kolekcija vis didėjo, o neseniai pristatyta naujausia muziejaus ekspozicija – Lietuvos sportininkų pasiekimai po Nepriklausomybės atkūrimo. Čia galima pamatyti dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos diską, kurį atletas svaidė auksinėse Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Tačiau muziejus turi sukaupęs ir daug senesnių eksponatų kolekciją. Išskirtinį dėmesį muziejuj parodė kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Čia yra net trys buvusio lengvaatlečio V. Adamkaus iškovoti medaliai 1948 m. Pavergtųjų Europos tautų olimpiadoje, kurioje varžėsi 27 šalių atletai. Prezidento rezultatai, o ypač anuo laikotarpiu, tikrai įspūdingi – 100 metrų įveikta per 11 sek., o į tolį nušokta 7,20 m. V. Adamkus muziejuj padovanojo ir bilietą į 1939 m. Europos krepšinio čempionatą Kaune. Anuomet bilietas kainavo 3 Lt. Dar 20 ct tekdavo primokėti olimpinio fondo veiklai. Tarp įvairiausių prizų galima rasti didžiulę Viljamo Džonso taurę, kurią legendinis „Žalgiris“ iškovojo 1986 m. Taip pat kolekcijoje yra ir 1999 m. žalgiriečių iškovotos Eurolygos taurės kopija. Be daugybės prizų muziejuje sukaupta ir garsiausių sportininkų asmeninių daiktų kolekcija. Čia galima išvysti Kalgario olimpinių žaidynių čempionės Vidos Vencienės slides, Modesto Paulausko marškinėlius, su kuriais jis tapo olimpiniu čempionu bei daug kitų eksponatų.