Kolekcijoje vyravo blizgių, siuvinėtų audinių suknelės. Dizaineriai nevengė ir šifono. Aprangos kuriamą įvaizdį efektingai papildė galvas puošiančios karūnos ir į plakus įpintos raudonos rožės. Drabužių demonstraciją būtų galima drąsiai pavadinti išmoninga variacija čirvų damos tema.
Pačioje pristatymo pradžioje buvo pademonstruoti juodos spalvos apdarai. Jie puikiai išsiskyrė scenos gilumoje pakabintų ryškių judančių kortų fone.
Netrukus į podiumą įžengė ir spalvingais drabužiais vilkinčios manekenės.
Ateinančių metų pavasario ir vasaros kolekcijai, kaip ir daugeliui „Dolce & Gabbana“ modelių, ypač būdinga gausi puošyba, nėriniai, brangakmeniai, gėlių raštai, blizgučiai, aukso spindesys, siuviniai ir kuo įvairiausios užuominos į Sicilijos tradicijas, kultūrą ir šio net krašto virtuvę.
Abiejose podiumu besidriekiančio raudono kilimo pusėse sėdėjo ir Milane vykusį šou stebėjo įtakingiausi asmenys, paprastai tariantys lemiamą žodį apie daugelį „Dolce & Gabbana“ kolekcijų bei kampanijų.
Čirvų damos temą kartais paįvairindavo gana įmantrūs, iš daržovių motyvais išpieštų audinių pasiūti drabužiai. Vientisą įvaizdį padėjo sukurti daržovių formos aksesuarai. Manekenės demonstravo ilgas pupelių ir kopūstų atspaudais išmargintas sukneles bei morkomis puoštas skrybėles.
Ant drabužių buvo galima pastebėti ir garsiųjų Sicilijos pyragaičių atvaizdų.
„Meilė yra grožis“, – skelbė užrašas ant marškinėlių, suderintų su Andy Warholo stilių primenančios rausvos spalvos sijonu, taip pat išmargintu užrašais „Amore“ – meilė.
Šou finale triumfavo paprastumas – į scena manekenės grįžo dėvėdamos, ne ką tik demonstruotus spalvingus apdarus, o lakoniškus juodus apatinius. Toks Italijos mados namų sprendimas galėjo būti suprastas kaip žinutė, kad meilė svarbesnė už turtus.