Gydytojas perspėja: tik laiko klausimas, kada save traumuosite

Sportas – sveikata? Ne visada. Jei nemokame teisingai sportuoti, nežinome sveikų krūvių ar treniruojame ne visą kūną, galime sau tik pakenkti.

Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje, sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus pasakojo, kurioms sportinėms veikloms neužtenka vien gerų norų.

„Pagal rekomendacijas yra teigiama, kad žmogui per savaitę reikia triskart po 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio. Aerobinė veikla gali būti suskirstyta į 4 didžiąsias grupes. Pirmajai priklauso ėjimas, važiavimas dviračiu, lėti šokiai, mankšta vandenyje. Ši veikla tinka visiems suaugusiems ir jai nereikia fizinio pasirengimo ar įgūdžių“, - DELFI konferencijoje pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje, sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

Antroji, B grupė – tai sunkūs ištvermę lavinantys pratimai, kurių atlikimui reikalingi minimalūs įgūdžiai. Pavyzdžiui, bėgimas, irklavimas, aerobika, dviračių ar elipterio treniruotės, greiti šokiai. Svarbu žinoti, kad šioms veikloms suaugęs žmogus turi reguliariai sportuoti, o jų fizinis pajėgumas turėtų būti vidutinis arba didesnis.

Trečiojoje grupėje yra veiklos, kurioms jau reikia įgūdžių. Gydytojas paminėjo plaukimą, slidinėjimą, čiuožimą. Na, o paskutinėje D kategorijoje atsidūrė rekreacinis/laisvalaikio sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, kalnų slidinėjimas, raketinės sporto šakos.

„Man tenka matyti, kad žmonės, nepasiekiantys vidutinio fizinio pasirengimo lygio, pradeda bėgioti ir padidina traumų riziką. Arba, ateina žmogus, žaidžiantis tenisą, kuriam skauda peties sąnarį. Klausiu, kiek dažnai jis sportuoja. Sako, du kartus, o likusią savaitę – daugiau nieko. Anksčiau ar vėliau įvyksta trauma ir čia tik laiko klausimas“, - pabrėžė specialistas.

Daugiau apie didžiausias traumas ir kaip jų išvengti – vaizdo reportaže.